Su Aivaru susipažinau studijuodama paskutiniame kurse. Tą dieną sėdėjau skaitykloje ir nuobodžiaudama sklaidžiau senstelėjusios knygos lapus. Kadangi sėdėjau netoli durų, tai vis pakeldavau akis į ateinančius ir išeinančius studentus. Ir štai, vėl atsivėrus durims, žvilgtelėjau į triukšmingai įėjusį jauną vyrą. Jis patraukė mano dėmesį, nes liko stovėti prie durų ir susikišęs rankas į kišenes atidžiai dairėsi. Sutikęs mano žvilgsnį, kerinčiai nusišypsojo, tada pajudėjo pirmyn.
Mano širdis ėmė smarkiai bildėti. O vyrukas pavaikščiojo pirmyn atgal, nuo vieno skaityklos galo iki kito, vis dar žvalgydamasis, ir galop sustojo prie manęs. Akimirką negalėjau patikėti, kad tas aukštas gražuolis galėtų iš manęs ko nors norėti. Jis pasisveikino, atsisėdo šalia manęs ir ėmė kalbinti. Savo kortas atvertė iš karto.
Pasisakęs vardą, tiesiai šviesiai išrėžė, kad ieško širdies draugės ir aš jam kritau į akį. Pradėjau kikenti – nuo kada tokie jaunuoliai, iš pažiūros – jau ne studentai, ieško panelių skaityklose? O jis rimtu veidu paaiškino, kad tai – paskutinė vieta, kur jis dar neieškojęs. Kad naktiniuose klubuose, gatvėse ar kavinėse gausu gražių merginų, bet nė vienos tikrai rimtos ir protingos. O mokslo įstaigoje yra galimybė tokią sutikti. „Ką gi, tebūnie“, – dar pagalvojau tada ir įsitraukiau su juo į pokalbį. Kadangi netrukus gavome skaityklos darbuotojos pastabą dėl to, kad plepame, Aivaras pakvietė kavos. Slėpdama džiūgavimą čiupau savo rankinę ir skriste išskridau į saulėtą žiemos dieną. Kartu su savo naujuoju pažįstamu.
Taip prasidėjo mūsų draugystė. Prisipažinsiu, tokio iš pirmo žvilgsnio tobulo vaikino nebuvau sutikusi. Aivaras neturėjo nė vieno trūkumo, nepiktnaudžiavo rūkalais ir svaigalais, kruopščiai lankėsi sporto salėje (vėliau aš prie jo prisijungiau), nors jo raumenys ir taip atrodė tobulai bei nuolat traukė kitų merginų žvilgsnius, buvo išsilavinęs ir sumanus, ir, be abejonės, labai gražus. Tad būdama jo mergina, kaip niekad savimi rūpinausi. Iš meilės taip greitai pamečiau galvą, kad nuolat galvojau tik apie Aivarą, o studijos ir diplominis darbas nuplaukė kažkur į atminties užkaborius.
Žinoma, Aivaras pyko, kad aš primiršau studijas, ir ėmė reguliuoti mūsų susitikimų laiką, todėl aš šiaip ne taip vėl grįžau į vėžes. Kurį laiką tiksliai nežinojau, kuo jis pats užsiima, sakė dirbantis vienoje įmonėje direktoriaus pavaduotoju. Tik po kelių mėnesių sužinojau, kad jis pats yra tos įmonės, ir net ne vienos, savininkas. Aivaras prisipažino, kad neatskleidė to iš pat pradžių, nes dauguma merginų, anot jo, užkimba kaip tik ant šio masalo. Aš nudžiugau, na, kaip neapsidžiaugsi, jei tavo tobulasis vaikinas, pasirodo, dar ir iš pasiturinčios šeimos. Pati esu kilusi iš provincijos, turtais pasigirti negaliu, todėl kai Aivaras pakvietė susipažinti su jo tėvais, pasijutau kiek nepatogiai. Bet jis mane nuramino teigdamas, kad tai nesvarbu, ir tėvai tikrai gerbs jo pasirinkimą.
Pažinties su tėvais dieną labai jaudinausi. Ruošiausi labai ilgai, net praleidau susitikimą su diplominio darbo vadovu. Bet viskas vėliau ėjo kaip iš pypkės, Aivaro tėvai sutiko mane ypač maloniai, pernelyg nekamantinėjo ir, atrodo, liko manimi patenkinti. Jie irgi padarė man gerą įspūdį, ypač motina. Po to vakaro bendravau su Aivaro tėvais dar ne kartą ir jaučiausi lyg įsiliejusi į jų puikią šeimą.
Pralėkė pavasaris, vasara. Per tą laiką baigiau studijas, apgyniau diplominį darbą (prisipažinsiu, buvo tikrai sunku). Aivaras pasiūlė darbą savo įmonėje, ir aš su džiaugsmu sutikau. Va, tada ir prasidėjo nemalonūs dalykai.
Mane ėmė kankinti žiaurus pavydas. Įmonėje dirbo nemažai jaunų simpatiškų moterų, ypač graži buvo administratorė. Ji dažnai kalbėdavosi kabinete su mano vaikinu darbo reikalais, ir tai mane varė iš proto, juo labiau, kai aiškiai matydavau, kokiais žvilgsniais ji varsto Aivarą. Keletą kartų kalbėjau su juo apie tai, o jis mane ramindavo, kad turi imunitetą gražuolėms. Aprimau tik tada, kai mes susižadėjom, bet vis tiek viena akimi nuolat stebėjau savo varžovę.
Ir būtent tada, kai atsipalaidavau, užgriuvo bjauri mūsų santykių atomazga. Vieną vakarą Aivaras pakvietė pavakarieniauti į restoraną. Tada, palengva skanaudami gardų maistą, ir pradėjome tą fatališką pokalbį.
Aivaras prasitarė, kad nėra visiškai patenkintas mūsų seksualiniu gyvenimu. Aš, su užstrigusiu kąsniu burnoje, paklausiau, kas būtent jo netenkina, ir gavau atsakymą, kad trūksta įvairovės. Na, aš nelaikiau savęs visai nepatyrusia, turėjau iki Aivaro keletą vaikinų, bet, žinoma, mano patirtis neprilygo jo patyrimams. Jis papasakojo, kad dažnai draugaudamas su merginomis turėjo seksualinių santykių su keliomis iškart, ir tai jam labai patiko. Taigi, pasiūlė ir man pabandyti, o bevirškinant šią naujieną, įvardino ir kandidatę. Įmonės administratorę.
Neprisimenu, kad gyvenime būčiau taip įsiutusi. Viską mečiau ir išbėgau laukan, susiradau taksi ir iškart išvažiavau namo. Kitą dieną nėjau į darbą ir ilgai raudojau, o mano mobilusis telefonas rodė daugybę praleistų Aivaro skambučių. Vakare jis atvažiavo pas mane su glėbiu gėlių ir po ilgo pokalbio mes susitaikėme. Pažadėjau, kad apie tai pagalvosiu. Galvojau. Nusprendžiau nebūti savanaude ir sutikti su eksperimentu, juo labiau, kad Aivaras tikino, kad ir man bus smagu.
Vėliau jis pateikė dar vieną staigmeną – pasak jo, gražioji administratorė pranešusi, kad be savo vaikino ji išdykavimuose nedalyvauja, todėl mūsų grupelė bus ne iš trijų, o iš keturių žmonių. Su šia mintimi man susitaikyti buvo lengviau, nes slapčia pagalvojau, kad priversiu Aivarą pavyduliauti.
Netrukus mes visi keturi susitikome kavinėje maloniai susipažinti. Tik Aivaras neleido man kalbėti ar ko nors klausti apie būsimą seksualinį nuotykį, sakydamas, kad pirma pažintis turi vykti tik „intelektualinėje“ plotmėje. Aš klusniai vykdžiau jo įsakymus. Naujasis būsimas mūsų lovos draugas buvo išvaizdus ir iškalbus – neslėpsiu, kad jis man patiko. Po kelių dienų intensyvių apmąstymų, kovos tarp pavydo ir noro pamaloninti mylimą žmogų, pagaliau pranešiau Aivarui sutinkanti paeksperimentuoti.
Susitarėme susitikti savaitgalį jo erdviame bute, kur jis gyveno vienas, ir gerai pasilinksminti. Aš įsigijau patrauklius apatinius drabužėlius pagal Aivaro rekomendacijas ir sutartą valandą, drebėdama iš susijaudinimo, jau spaudžiau durų skambutį. Aivaras įleido mane (naujųjų draugų dar nebuvo) ir kurį laiką labai rimtai į mane žiūrėjo. Tada paprašė parodyti, kaip aš apsirengusi. Mano apranga jo, deja, visai nenudžiugino, ir kai aš susirūpinusi paklausiau, kas negerai, tuomet ir pamačiau jį visu gražumu. Aivaras staiga persimainė, ėmė piktai rėkti, kad aš esu tokia pat pasileidusi kaip visos. Pasirodo, tas pasiūlymas pasimylėti keturiese buvo tik mano išbandymas...
Štai kodėl jis neleido kalbėti apie būsimą „nuotykį“ su administratore ir jos vaikinu – tie žmonės net nežinojo apie Aivaro užmačias. Mėginau paaiškinti, kad tai norėjau padaryti iš meilės, troškau, kad jis būtų patenkintas ir laimingas, o jis tik šaukė, kad jeigu nusiritau iki tokio dalyko, tai gal nusirisčiau ir daug žemiau? Pagaliau tėškė man, kad manimi nebepasitiki ir galiu nešdintis savo keliais. Ir iš jo įmonės, ir iš jo gyvenimo. Verkdama susirinkau drabužius ir išėjau į gatvę. Ėjau namo pėsčiomis, kelio per ašaras nematydama. Slapta dar tikėjausi, kad iš ryto sulauksiu Aivaro skambučio ir atsiprašymo, bet mano viltys nuėjo veltui.
Deja, jis iš tikrųjų tiesiog išspyrė mane iš savo gyvenimo. Išėjau iš darbo ir kurį laiką per dienas tik gulėjau lovoje nieko neveikdama. Jeigu ne geriausia draugė, kuri šiaip ne taip iškrapštė mane į lauką ir privertė vėl kažko imtis, nežinau, kaip viskas būtų baigęsi. Nuo to laiko į visus gerbėjus žiūriu įtariai, neprisileidžiu arti nė vieno. Kaip sekasi mano buvusiajam, nežinau ir žinoti nenoriu. Jo „dėka“ smarkiai pakito mano požiūris į vyrus ir jau nesitikiu, kad kada nors pasveiksiu nuo savo nelaimingos meilės ir klastingų „išbandymų“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Rašinys skirtas konkursui „Verčiau būsiu vienišas: santykių istorija, apvertusi gyvenimą aukštyn kojom“