Keliauju į šiandieną ir prisimenu vienos man itin patinkančios kūrybinės agentūros šūkį: mes tikime, kad idėjos gydo. Kalbu apie agentūrą „Clinic 212“.
Pamenate, pasakojau apie vaistinės pastatą, „Fluxus ministeriją“? Ir apie tai, kaip ne tik vaistai, bet ir menas bei muzika gydo žmones? Tai va, idėjos ir kūryba taip pat gydo. Galbūt todėl šiuo metu mano minėtame, dvidešimt septintuoju numeriu pažymėtame Gedimino prospekto name įsikūrę daugybė žmonių, generuojančių idėjas. Šiais, visuotinio kūrybiškumo laikais, nenuostabu.
Lipu beveik šimtą metų skaičiuojančio pastato laiptais į antrąjį jo aukštą, kuriame įsikūrusi reklamos mokykla „The Atomic Garden“. Mane pasitinka simpatiška ir besišypsanti (o kitaip turbūt ir negalėtų būti – ypač REKLAMOS mokykloje) administratorė bei vienas mokyklos įkūrėjų Aivaras Šičkus. Pasisveikiname, prisėdame. Už lango šurmuliuoja mano mėgstamas Gedimino prospektas.
– Daugelis jaunų žmonių užduoda sau klausimą „kaip gauti darbą?“, tad mes nusprendėme pabūti tais, kurie padeda tai įgyvendinti, padeda jauniems žmonėms gauti darbą, – pasakoja man reklamos mokyklos įkūrimo priešistorę Aivaras. – Ispanijoje, kurioje buvo įkurta ši mokykla, į kursus dažniausiai netelpa visi norintys, o visi, juos pabaigę, gauna darbą. Visi. Galime pasidžiaugti ir mes: visi kūrybos kursą (iš viso reklamos mokykloje galite rinktis tris kryptis: kūrybos, projektų valdymo ir skaitmeninės komunikacijos) baigę studentai gavo darbą reklamos agentūrose. Mokosi ir į Lietuvą atvykę užsieniečiai. Mokosi, baigia, gauna darbus.
„Prieš įkuriant mokyklą Vilniuje, du iš mūsų žmonių buvo nuvykę į Ispaniją pasisemti gerosios patirties, parsivežti dar didesnio žinių bagažo“, – tęsia vilnietiškosios reklamos mokyklos atsiradimo istoriją Aivaras.
– Žmogus turi turėti hobį, būti įdomus, neturi bijoti – 99 proc. idėjų bus išmestos į šiukšlių dėžę.
– Ko išmokstama atėjus pas jus?
– Pasakyti, argumentuoti, kodėl idėja yra gera ar bloga. O žmogus, jau turintis specialybę ar hobį, tas žinias gali pritaikyti kurdamas idėjas.
Taip mums bediskutuojant supypsi ant „Ikea“ stalo gulintis mano telefonas ir primena man, kad neužilgo kitas suplanuotas susitikimas. Į reklamos mokyklą aš dar užsuksiu – juolab, kad jie turi jaukų ir patogų vestibiulį, o ir užsukti galima beveik bet kada... Apsižvalgyti, pasikalbėti. Taip man sakė Aivaras. Ir tai, turbūt, aktualu tiems, kas galbūt susimąstė apie galimybę... mokytis.
Kitoje istorijoje papasakosiu apie kitas įdomias ir ne visuomet tradicines mokymosi įstaigas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!