Todėl įsimetu į automobilio bagažinę palapinę, miegmaišį, prekybos centre nusiperku vandens, duonos, konservų, alaus ir čipsų.
Važiuoju link Aukštaitijos – konkretaus tikslo neturiu. Bet, galvoju, važiuosiu link ežerų ir ten susirasiu kokią nors vietą prie ežero ar kaimo turizmo sodyboje rasiu nakvynę.
Penktadienio vakaras, visos geros vietos prie ežerų jau užimtos. Ten pats įkarštis – skamba rusiška muzika, šaukia vaikai, dega laužai, girti vyrai kepa šašlykus ir keikiasi ant savo žmonų, kad per mažai užraugė, kad padažo užmiršo nupirkti...
Važiuodamas tolėliau nuo ežero pamatau kaimo turizmo sodybą. Ten tai pat yra žmonių, bet šeimininkas rado man vietą savo name, kur jis ir pats gyvena. Sumoku už savaitę. Galvoju, kaip man pasisekė, vieta graži, šeimininkas – labai malonus! Gyvensiu savaitę, o jei patiks – ir visą mėnesį praleisiu kartu! Virtuvė yra, dušas, tualetas viduje, televizorius, internetas, kaimo parduotuvė – už kelių kilometru. Susinešu savo daiktus į kambarį, nueinu, išsimaudau ežere.Grįžęs atsisėdau ant suolo, gėriau alų ir grožėjausi saulėlydžiu.
„Ech, – galvoju, – čia tai pasaka, girdisi, kaip varlės kurkia, kažkokie paukščiai čiulba.“ Nepažįstu aš jų, nes nesu aš kaimo vaikas ir ne gamtininkas.
Naktį miegant, girdžiu, kad atsivėrė kambario durys, na, galvojau, nuo skersvėjo arba man vaidenasi, ar padauginau alaus. Pasiverčiau ant šono ir toliau snaudžiau, tik jaučiu, kad kažkokia stambi plaukuota ranka pradeda mane glostyti ir glamonėti, pašokau iš lovos ir pamačiau nuogą šeimininką, didelėm žaliom akim žiuri į mane ir sako – „Nebijok, tai aš, tavo šeimininkas“. Trenkiau kumščiu jam į veidą, tas nukrito ant žemės ir „atsijungė“.Greitai susirinkau savo daiktus, sėdau į automobilį ir išvažiavau iš tos kaimo turizmo sodybos.
Važiuoju greitai, tamsu, miško kelias, tik staiga matau priekyje dviratininką, suku vairą į griovį ir verčiuosi su automobiliu. Laimei, esu užsisegęs saugos diržą. Mašina sudaužyta, važiuoti pati jau nebegali, bet dviračio vairuotoja užtai sveika, tik kiek išsigandusi. Pasirodo, ji gyvena visai netoliese, turi sūnų, kuris vairuoja traktorių, tai jis ir ištraukė automobilį iš griovio ir nutempė į sodybą.
Likusią naktį jau nebemiegojau ,vis galvojau, ar vertėjo man čia važiuoti, o gal verčiau reikėjo pasilikti namuose. Dar šeimininke padarė vakarienę, įpylė stikliuką naminės, bet galvojau gerti mažai, nes dar ji sugalvos mane išprievartauti, kalbos jau sukosi apie tai, kad ji penkti metai kaip našlė, kad sunku kaime be vyro, kad kaime normalių vyrų nėra, kad ūkio darbų nėra kam nudirbti, nes sūnus nuolat geria ir su mergom duodasi, kad ji jaučiasi tokia vieniša...
Sulaukęs ryto išsikviečiu techninę pagalbą ir išvažiavau atgal į miestą. Atostogos prasidėjo tikrai nesėkmingai – vos neišprievartavo sudaužiau automobilį, vos nepartrenkiau ir dviratininkės,bet tikiu, kad likusios atostogų dienos su šeimą bus laimingos.
Palikau automobilį servise, nusipirksiu autobuso bilietą į Palangą ir išvažiuosiu pas šeimą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į pasakojimą atsiuntusį autorių, kuris patvirtino, kad „Tai tikra istorija, kuri įvyko visai neseniai.“
Tikriausiai visiems yra tekę atostogauti taip, kaip nė priešui nelinkėtum. O gal taip nutiko ir šiemet? Siūlome nesisieloti, o savo patirtį aprašyti bei ja pasidalinti su kitais – taip ne tik padėsite išvengti kitiems jūsų patirtų bėdų, bet ir galėsite smagiai papoilsiauti SPA Vilnius Anykščiuose laimėję šio konkurso prizą – savaitgalį ten!
Pasidalinkite savo istorijomis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienas“ arba spausdami pilką mygtuką čia iki rugpjūčio 31 d.