Ko gali pasimokyti Vilnius iš prancūzų?

Prancūzijos Bretanės regiono sostinė Renas išskirtinė tuo, kad santykinai nedideliame mieste veikia pilnavertė metro sistema, kuri šiuo metu plečiama dar viena linija. Nuvykęs į miestą negali nepastebėti, kad net ir piko metu gatvėse visai nėra spūsčių, tad pamėginkime paanalizuoti, kas paskatino miestiečius persėsti į viešąjį transportą.

2014-ųjų metų duomenimis, Rene buvo 212 tūkst. gyventojų. Miesto viešojo transporto sistemą sudaro autobusų tinklas, dviračių sistema ir jau minėtas metropolitenas, taip pat galioja vieningo bilieto sistema. Šalia keturių 2002 m. pradėtos eksploatuoti metro linijos stočių įrengtos didelės stovėjimo aikštelės, kuriose palikus automobilį kelionę galima tęsti metropolitenu. Jomis gyventojai naudojasi noriai – laisvų vietų nėra daug.

Patekti į stovėjimo aikštelę galima nusipirkus bilietą arba pasinaudojus elektronine viešojo transporto kortele „KorriGo“

Pirmos linijos sėkmė paskatino tiesti naują trasą

Šiuo metu vienintelė mieste veikianti metro linija yra 9,4 km ilgio. Didžioji jos dalis nutiesta po žeme, tačiau keliose atkarpose trasa iškyla virš žemės ir guminiais ratais „apauti“ traukiniai, nesukeldami jokio pašalinio dundesio, rieda bėgiais ant specialių estakadų.

Reno savivaldybės puslapyje pateikta informacija rodo, kad metro eksploatacijos pradžioje buvo užsibrėžtas tikslas pervežti 77 tūkst. keleivių per dieną. Jį pavyko pasiekti jau po vienerių metų, o 2012-aisiais per dieną metro paslaugomis vidutiniškai pasinaudodavo net 135 tūkst. keleivių.

Prieš atsirandant metro, viešasis transportas mieste nebuvo populiarus. 2000 m. visu viešojo transporto tinklu pervežta 33 mln. keleivių, o po dešimtmečio šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – 2010 m. Bretanės sostinės viešojo transporto sistema pervežta apie 70 mln. keleivių.

Pirmosios linijos sėkmė paskatino priimti sprendimą tiesti dar vieną metro trasą, kurią ketinama atidaryti 2019 metų pradžioje. Ši linija bus ilgesnė – jos ilgis sieks 12,6 km, veiks 15 stočių. Kaip ir pirmąja, A, trasa, B linija važinės automatiniai traukiniai, kurių valdymui nereikalingas mašinistas, o stočių platformas nuo bėgių skiria stiklinės durys, automatiškai atsidarančios tik atvykus traukiniui. Taip užtikrinimas saugumas, nes žmonės neturi galimybės patekti ant bėgių.

Šiuo metu aktyviai vykdomi naujos linijos statybos darbai. Naudojamos specialios tunelių rausimo mašinos, per vieną dieną gebančios prasikasti 10 metrų. Kad darbai neužtruktų, vienu metu įrenginėjami keli būsimos trasos ruožai. Darbai vyksta net greta senamiesčio architektūros paminklų.

Drąsus sprendimas tapo paspirtimi miestui augti

Įdomu tai, kad vos tik buvo patvirtintas tikslus naujos trasos maršrutas, suprojektuotos linijos apylinkėse prasidėjo didžiulė nekilnojamo turto plėtra. Investuotojus masina galimybė užsidirbti, nes nekilnojamojo turto vertė aplink metro trasas išauga 20-30 proc., todėl mieste sparčiai kyla nauji gyvenamieji pastatai ir komerciniai centrai.

Reno savivaldybė prognozuoja, kad iki 2030 m. miesto gyventojų skaičius padidės 30 tūkst. Nors metro nėra vienintelis faktorius, lemiantis gyventojų skaičiaus augimą, tačiau patogi infrastruktūra vaidina labai svarbų vaidmenį bendram miesto vystymuisi. Miestas tampa patrauklesnis verslui, kuriamos naujos darbo vietos, pritraukiami specialistai, o ir patiems gyventojams patogus susisiekimas yra svarbus faktorius renkantis vietą gyventi. Tai atsispindi ir Reno demografinėje raidoje – nuo 2002 metų Bretanės sostinėje gyventojų skaičius padidėjo nuo 206 iki 212 tūkst. Miesto teritorija su aplinkinėmis gyvenvietėmis, vadinama Reno aglomeracija, įvertinta kaip ketvirta sparčiausiai augusi aglomeracija visoje šalyje 1999-2009 m. laikotarpiu.

Prancūzijos žurnalas „Miestas ir transportas“ 2007 m. Renui skyrė apdovanojimą už pasiteisinusią drąsą. Nors daugelis metropoliteno sistemos diegimui priešinosi ir palaikė tramvajaus idėją, labiau pritaikytą mažesniems miestams, dar 1989 m. tuometinis miesto meras Edmondas Hervé nepabijojo priimti ryžtingo sprendimo dėl metro statybų. Tad ko iš Reno galėtų pasimokyti mūsų sostinė, kurioje diskusijos dėl metro prasidėjo dar aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje?

Kas trukdo metro atsirasti Vilniuje?

Vien oficialiais duomenimis Vilniuje gyvena 2,5 karto daugiau žmonių nei Rene. Didžioji jų dalis įsikūrusi tankiai užstatytuose mikrorajonuose, kur metro nauda būtų ypač ryški dėl didelio keleivių srauto. Tai taip pat vienintelis augantis miestas Lietuvoje – sostinėje veikia daug universitetų, komercinių centrų, tūkstančiai žmonių kasdien sostinę lanko darbiniais ar kitais tikslais.

Reno ir daugelio kitų Europos miestų patirtis rodo, kad pasiekti politinį sprendimą dėl metro trunka ne vieną dešimtmetį. Reikia nugalėti gajus mitus ir kompleksus. Dažnas tautietis įsitikinęs, kad Vilnius yra mažas miestas ir apie metro nėra nei ko svajoti. Renas toli gražu nėra vienintelis pavyzdys, įrodantis, kad metro gali sėkmingai veikti Vilniaus dydžio ir mažesniuose miestuose. Tokie miestai, kaip Niurnbergas, Lozana, Oslas, Helsinkis, Bilbao, Turinas ar Malaga (panašių miestų priskaičiuojama apie 30), paneigia iš sovietinio normatyvo kilusį mitą, kad metro gali pasiteisinti tik mažiausiai milijoną gyventojų turinčiame mieste.

Šiuo metu Seime svarstomas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymas projektas numato, kad metro galėtų būti įrengtas tik privataus investuotojo lėšomis, šiam prisiimant visą finansinę atsakomybę. Kitaip tariant, valstybei metropolitenas nekainuotų – tiesiog reikia politinės valios ir ryžto tokį sprendimą priimti.

Ar politikai ryšis priimti sprendimą?

Naujasis miesto meras Remigijus Šimašius priešrinkiminiuose debatuose kalbėjo, kad ateityje metro Vilniuje turi būti. Anot jo, šioje kadencijoje svarbu metro suplanuoti ir daryti viską, kad nebūtų sutrukdyta metropolitenui atsirasti ateityje. Teigiamai nuteikia ir Seimo narių palaikymas.

Dar pernai Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymas, tačiau Prezidentūra teisės aktuose įžvelgė trūkumų ir įstatymą vetavo. Atsižvelgus į pateiktas pastabas, parengtas ir Seime svarstomas jau minėtas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas.

Jį priėmus būtų žengtas svarbus žingsnis metropoliteno atsiradimo Lietuvoje link ir atvertas kelias didžiulėms investicijoms. Tad belieka mūsų politikams palinkėti Edmondo Hervé ryžto – istorija rodo, kad nelengvi sprendimai ilgainiui atneša milžinišką naudą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kokia Jūsų nuomonė – kaip reiktų spręsti spūsčių problemą sostinėje? Jūsų nuomonių laukiame el.paštu [e-mail].