Po dvejų metų ir įspūdingų, kvapą gniaužančių juostų „Toras: Tamsos pasaulis“, „Kapitonas Amerika: Žiemos karys“ ar „Galaktikos sergėtojai“, režisierius Jossas Wheedonas galiausiai uždaro antrąją „Keršytojų“ fazę ir pristato filmą, kuris turi ne tik daugiausiai specialiųjų efektų per visą kino istoriją, tačiau ir apibendrina visą mūsų mylimų herojų praeitą kelionę nuo jų susibūrimo 2012 metais į Keršytojų komandą.
Apie ką mes čia…
Po to, kai „S.K.Y.D.A.S.“ patiria visiška fiasko ir turi dirbti pogrindžiuose kovodami su slaptos organizacijos „Hydra“ pakalikais, pasaulyje pasirodo dar viena grėsmė ir ji vardu – Altronas. Tonio Starko sukurtas dirbtinis intelektas nusprendžia, jog didžiausią žalą pasauliui daro būtent žmonės. Altronas pasiryžta sunaikinti visą žmoniją, ir tuo pačiu išlaisvinti save nuo žmogaus tironijos. Pasauliui ir vėl prireikia superherojų pagalbos, jiems vėl reikia Keršytojų – Toro, Geležinio žmogaus, Halko ir Kapitono Amerikos…
Kūrinio esmė
Ką reikia pradžiai žinoti, norint suprasti naujausią Josso Wheedono filmą? Pirmiausiai, žiūrovai turėtų pasižiūrėti visą pirmąją fazę („Geležinis žmogus“, „Nerealusis Halkas“, „Geležinis žmogus 2“, „Toras“, „Kapitonas Amerika: pirmasis keršytojas“, „Keršytojai“), o tuo labiau antrąją („Geležinis žmogus 3“, „Toras: Tamsos pasaulis“, „Kapitonas Amerika: Žiemos karys“ ir „Galaktikos sergėtojai“). Tačiau ir to nepakaks, norint susekti visus filmo „Keršytojai: Altrono amžius“ įvykius.
Tam reikia dar pasižiūrėti du serialo „Agentūra S.K.Y.D.A.S.“ sezonus. Būtent jie atskleis, kaip „Keršytojai“ ir vėl susibūrė į komandą ir kodėl nuo pat filmo pradžios superherojai kovojasu likusiais „Hydros“ pakalikais. Kai tą padarysite, tada galėsite kuo puikiausiai mėgautis naujausiu studijos „Marvel“ hitu.
Juosta prasideda labai energingai, todėl liūdėti nereikės, nes jau nuo pirmų minučių ekrane užvirs tokia kova, jog gali prireikti valerijono, norint nuraminti nervus nuo pamatyto kietumo. Išties, sunkiai tikėjosi, kad režisierius Jossas Wheedonas sugebės savo įžanga perkopti per pirmosios dalies pristatymą, bet jis tą padarė tiesiog meistriškai. Taigi, visu gražumu matome Keršytojų komandą, kuri gerai iškarš kailį visiems „Hydros“ blogiečiams. Būtent jie sudaro vieną iš trijų pavojingų šio filmo priešų superherojų komandai. Režisierius puikiai pasielgė, kad skyrė dėmesį „Hydros“ organizacijai. Tai gana plati ir visapusiškai įdomi tema, todėl dar kartą iš vidaus pamatyti tai, ką kadaise sukūrė Raudona Kaukolė, yra išties malonu.
Altronas, arba tiesiog dirbtinis intelektas norintis užvaldyti visą žemę ir sunaikinti žmoniją, atrodo grėsmingai, galingai ir, svarbiausiai, efektingai. Ši pasakojimo dalis labiausiai ir laiko mus nežinioje. Kovoti su priešininku, kuris bet kurio momentu gali išlysti iš bet kokio Žemės taško, labai intriguoja. Vėlgi, kalbant apie patį Altroną, tai jis atrodo lyg gerietis, nematantis žmonijoje potencialo.
Tai gana taiklus režisieriaus pastebėjimas. Mes pradedame karus, naikiname tai, ką turime, nemokame priimti kitokių nei mes. Altronas tampa savotišku išganytoju, kurio metodais nėra patenkinti Keršytojai. Vienintelė filmo vieta, kuri šiek tiek nuvilia, tai finalinė kova su tokiu galingu priešininku. Nors ir bendras vaizdas atrodo epiškai, bet visumoje, tai greita, statistinė ir niekuo neypatinga kova, nusileidžianti tam šou, kurį matėme 2012 m. pasirodžiusiame filme. Vėlgi, pats veiksmas labai kokybiškas, scenos pastatytos prašmatniai, nesijaučia jokio pigumo. Tai tikrai pats įspūdingiausias studijos „Marvel“ projektas, kuriam pritrūko kokybiško finalo.
Kuo šis filmas ypatingas be veiksmo scenų?
Pirmiausia, tai pati istorija sugeba žiūrovus iš naujo supažindinti su herojų praeitimi. Filmo metu daugiau sužinome apie Juodąją Našlę ir jos paauglystę, kaip ji tapo žudike, kaip atrodė jos apmokymai ir, žinoma, paslaptį, kurią ji atskleis vienam iš Keršytojų. Taip pat atskleidžiamas visiškai kitoks Sakalo Akies pasaulis, kuriame jis slapčia gyvena. Be šių personažų, kiekvienas herojus parodo savo baimes ir slapčiausius troškimus, norus ir jausmus. Taip, čia netruks ir meilės, tačiau jokio banalumo ir seilių tikrai nebus. Čia ne N. Sparkso knygos ekranizacija.
Taip pat juostos siužetinės linijos metu galima susipažinti su keliais naujais veikėjais, kaip dvyniai Maksimovai, kurie užkurs tikrą pirtį pagrindiniams juostos veikėjams. Įdomiausia, kad Pietras Maksimovas, žinomas kaip Gyvsidabris, buvo pasirodęs jau kitoje „Marvel“ komiksų visatoje. Gyvsidabrį žiūrovai puikiai atsimena iš filmo „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“, tačiau jis neturi nieko bendro su „Keršytojų“ tęsiniu. Filme pasirodė ir ilgai lauktas Vižionas, kurio išvaizda, deja, šiek tiek nuvilia. Pernelyg nulaižytas ir teisingai atrodantis organizmas.
Filmas susižiūri labai efektingai ir greitai, nėra nė minutės, kada būtų galima atsipalaiduoti ar pajusti norą žvilgtelt į laikrodį, kaip tai būna su kitais efektų prigrūstais filmais. Netrūksta ir humoro, ir pamokslo, ir, svarbiausia, protingų dialogų. Nors juostos atmosfera atrodo išties niūriai ir kartais grėsmingai, tačiau tai gana šviesus darbas. „Keršytojų“ tęsinį galima įvardyti kaip patį galingiausią ir labiausiai įtraukiantį studijos „Marvel“ produktą, kuriame po titrų laukia dar viena staigmena, priartinanti mus prie trečiosios fazės finalo. Bravo, tiesiog bravo už dar vieną puikią pramogą, pone Wheedonai.
Techninė juostos pusė
Specialieji filmo efektai, kuriais taip didžiuojasi studija „Marvel“ ir juostos kūrybinė grupė, išties atima žadą. Puikus CGI technologijos panaudojimas sukuriant nuostabųjį Altroną, o ką jau kalbėti apie patį veiksmą, kuris filmui suteikia neregėto epiškumo. Labai gražiai sukurtos scenos, kurios tam tikrais momentais atrodo taip tikroviškai, jog nesuprasi, ar tai efektai, ar viskas vyksta iš tiesų. Vien jau Halko kova su Toniu Starku priverčia atsistoti ir ilgai ploti. Visą vizualinį gožį apgaubia kokybiškas 3D efektas, kuris, nors ir bus geriau matomas IMAX kino teatruose, suteiks filmui būtino vaizdo gilumo.
Garso takelis taip pat priverčia jaustis ypatingai gerai. Muzikinės kompozicijos parinktos atsakingai, jos suteikia epiškumo, adrenalino, o kartu ir stabilumo. Kai žiūri į rodomus kadrus, nesunku išspausti iš savęs reikiamas emocijas, kurios prabunda būtent muzikinių kompozicijų dėka. Na ir kitiems antrosios fazės filmams būdingos melodijos leidžia pasinerti į kelionę, kurioje galima prisiminti ankstesnes juostas. Dar prie viso to prisidėjo ir nuostabus garso montažas, kurio dėka visa muzikinė filmo palyda privertė jausti oda bėgiojančius šiurpuliukus nuo Josso Wheedono filmo galingumo.
Kameros darbas be priekaištų. Operatorius pasirinko labai įdomius rakursus, kuriuose visu gražumu matome ir susidūrimus su priešininkais, ir kvapą gniaužančius peizažus, herojų emocijas, ir patį nenuilstantį veiksmą. Kartais žiūrint filmą atrodo, kad viskas vyksta kažkur netoli. Jautiesi viso šio filmo dalimi ir tuoj, bet kurią akimirką teks prisijungti prie Keršytojų kovai su nenugalimu Altronu.
Juostos montažas nė akimirkai nenuvilia. Istorija vyksta sklandžiai, be kokių nors priekaištų tiek scenaristams, tiek tiems, kurie kadrą po kadro lipdė bendrą filmo pasakojimą. Yra intriga, įtampa ir įtraukianti istorija su įdomiais herojais. Iki pat filmo galo sunku nuspėti, kas bus toliau.
Aktorių kolektyvinis darbas
Manau, jog kalbėti apie Robertą Downey Jaunesnį, Chrisą Evansą, Marką Ruffalo, Chrisą Hemsworthą ir Scarlett Johansson yra beprasmiška. Visi jie pasirodo lygiai taip pat, kaip ir kituose studijos „Marvel“ filmuose, todėl abejoti jų meistriškumu tikrai nereikia. Užtat Jeremy‘is Renneris, kuris suvaidino Sakalo Akį, gali pasigirti, jog pagaliau jam buvo leista atsiskleisti ir gauti daugiau ekraninio laiko.
Iš naujokų didžiausią dėmesį reikia skirti Jamesui Spaderiui, kurio balsas papuošė Altroną. Grėsmingas, emocionalus ir labai įtikinantis aktoriaus įgarsinimas. Taip pat gerus vaidmenis atliko Aaronas Tayloras-Johnsonas, suvaidinęs Gyvsidabrį, ir aktorė Elizabeth Olsen, kuriai teko garbė įkūnyti Raudonąją Raganą. Abu dvynių Maksimovų vaidmenų atlikėjai puikiai įsipaišė į ir taip jau didelę Keršytojų komandą.
Pagaliau savo fizinę formą pademonstravo ir Paulas Bettany‘is, suvaidinęs Vižioną. Anksčiau aktorius tik įgarsino Tonio Starko padėjėją Džervisą. Juostoje trumpam pasirodė ir Cobie Smulders, Samuelis L. Jacksonas, Hayley Atwell, Stellanas Skarsgardas, Anthony‘is Mackie‘is, Thomas Kretschmannas bei Idris Elba. Didžiausia staigmeną pateikė aktorius Andy‘is Serkisas, kuris įkūnijo Ulisą. Netipiškas jam pasirodymas, kuris, kaip ir visados, atliktas profesionaliai.
Verdiktas
„Keršytojai: Altrono amžius“ – tai pats prabangiausiais ir daugiausiai veiksmo iš visų „Marvel“ studijos iki šiol pasirodžiusių filmų turintis superherojų epas, kuriame žiūrovai išvys tikroviškai ir labai įspūdingai atrodančių specialiųjų efektų lietų, įnirtingas kovas, charizmatiškus personažus ir gerai apgalvotą istoriją, sugebančią puikiai apibendrinti visą antrąją „Keršytojų“ fazę.