Klaipėdoje susirinko šimtai žmonių
Trečiadienį šimtai žmonių Klaipėdoje dalyvavo šventinėje eisenoje, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines.
Šimtai klaipėdiečių, lydimi poros policijos ekipažų, žygiavo nuo Dramos Teatro iki Atgimimo aikštės.
Pasipuošę šventine simbolika, eisenos dalyviai užplūdo senamiesčio pagrindines gatves. Minia patraukė ir praeivių dėmesį – daugelis džiaugėsi, kad Kovo 11-osios eitynėse dalyvauja labai daug jaunų žmonių.
Atgimimo aikštėje susirinkę šventės dalyviai giedojo Lietuvos himną, o po to net 3 kartus šoko šokį laisvei. Skaičiuojama, kad prie šokio prisijungė apie 500 dalyvių.
Pagal Andriaus Mamontovo dainą ,,Geltona. Žalia. Raudona” sukurta šokio kompozicija, kuri buvo patalpinta „Youtube“, todėl visi šokėjai galėjo pasiruošti iš anksto. Vaizdo įrašą peržiūrėjo apie 2,5 tūkst. žmonių.
Kovo 11-osios minėjimą Klaipėdoje organizavo Vaidas Kvedaras
Klaipėdos valstybinei studentų atstovybei atstovaujanti Ilona džiaugėsi, kad gyvena laisvoje šalyje. „Kovo 11-oji ypatinga tuo, kad visi kartu prisimename, kiek mums reiškia laisvė, kurią iškovojo prieš tai buvę žmonės“, - teigė ji. Mergina dalyvavo tiek šventinėje eisenoje, tiek šoko šokį laisvei.
Paklausta, koks jausmas švęsti Kovo 11-ąją, Ilona neslėpė džiaugsmo. „Jausmas labai geras dėl to, kad galiu prisidėti prie visuomenės dalies ir tuomet suprantu, kad gyvenu laisvoje Lietuvoje“, – kalbėjo Ilona
„Kai visi turi atributikos ženklus ir vieningai žingsniuoja, atrodo labai įspūdingai“, – įspūdžiais dalinosi Rūta. Ji šią šventę švenčia kiekvienais metais. „Galime džiaugtis, būdami 25-erius metus laisvi. Juk dėl savo laisvės kovojome daug metų“, – teigė moteris.
Šventėje dalyvavo ir kitų šalių pilietybę turintys žmonės. Štai Džeidi kovo 11-osios minėjime buvo su savo dukrele Luka. „Geras jausmas švęsti jūsų šventę“, – džiaugėsi užsienietis.
Šventė vyko ir Balsiuose
Kovo 11-ąją Balsiuose Lietuvos Nepriklausomybės 25 metų minėjimas sutapo su tokiu pačiu mikrorajono jubiliejumi. Ta proga buvo buriami Balsių Šauliai.
Lietuvai tapus nepriklausoma, prieš 25 metus ir Balsiuose, Vilniaus šiauriniame pakraštyje, įsikūrė pirmieji naujakuriai. Šiemet Balsių mikrorajonas, kuriame su aplinkinių sodų bendrijų gyventojais priskaičiuojama per 15 tūkst. gyventojų, kaip ir visa Lietuva, atrodo visai kitaip, nei prieš 25 metus. Tuomet Balsiai tebuvo plynas laukas.
Ilgą kelia teko nueiti balsiečiams, prieš 13 metų įkūrusiems ir išpuoselėjusiems bendruomenę, tačiau šiandien jau turime kuo pasidžiaugti: pastatyta mokykla, tvarkoma infrastruktūra, įkurtas Mitologinis parkas.
Šiemet Lietuvai ir balsiečiams svarbius jubiliejus Balsių bendruomenė paminėjo ypatingai – inicijavo Balsių Šaulių kūrimą ir organizavo balsiečių šventines eitynes rajono gatvėmis.
Rytą pradėjome pakiliai – realizavome ilgai brandintą idėją, Bendruomenės būstinėje susirinko aktyviausi ir neabejingi bendruomenės gerovei kaimynai, pasiryžę tapti Balsių Šauliais. Jungiamės prie Šaulių savanoriškos organizacijos, nes bendruomenėje galime jaustis saugūs tiek, kiek patys į tai įdėsime pastangų.
Naujai susibūrusi Balsių saugos komanda, būsimieji Balsių Šauliai, kartu su visais balsiečiais dalyvavo šventinėse eitynėse Balsių gatvėmis.
Kaimynai nešė virš 100 m ilgio Lietuvos trispalvę. Istorinę ilgąją trispalvę, menančią Baltijos kelio laikus, balsiečiams paskolino bičiuliai iš Užupio bendruomenės. Sugrįžę į Balsių mokyklos kiemą, pakėlę vėliavas ir sugiedoję Lietuvos himną, balsiečiai sugūžėjo į Balsių mokyklos salę, kur visų laukė šventinis koncertas. Puikius meninius pasiekimus demonstravo Balsių mokyklos mokiniai, programą parengė Balsių bendruomenės folklorinis ansamblis Aušrinė.
Atšventę gražų jubiliejų žvelgiame į ateitį. Kaip rašė Balsių bičiulis, fotomenininkas Rimantas Dichavičius: “Atkovojome nepriklausomybę, bet tai dar nėra Laisvė. Tai tik atkovota erdvė Laisvei pasireikšti. Joje pradedame savo įprasminti iš naujo.”
Taigi, toliau kursime rajoną, kuriame būtų gera gyventi, bursime aktyvius ir pilietiškus kaimynus, tikimės, kad Balsių Šauliai taps pavyzdžiu ir prisidės prie mūsų krašto gynybinių pajėgumų didinimo.
Planuojame išplėsti Balsių Šaulių sampratą – kiekvienas bendruomenės narys turi žinoti, kad jis gali paskambinti ir kreiptis į bendruomenę, jei jam gresia pavojus, įvyko nelaimė, ar reikia pagalbos. Tikimės, jog Balsių Šauliai taps tvirta saugos komanda ir talkins ne tik, jei iškiltų karinis pavojus, bet ir ir kasdieniškose, gyvenimiškose situacijose, užtikrinant tvarką ir ramybę Balsiuose tiek švenčių metu, tiek ir kasdien.
Už tokią Lietuvą kovojome!
Nepriklausomybę šventė ir Tartu
25 metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejaus proga buvo numatyta daug renginių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio lietuvių bendruomenėse.
Tartu lietuvių bendruomenė, kartu su Lietuvos garbės konsule prof. Birute Klaas-Lang ir Baltijos gynybos koledžu, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metų jubiliejaus proga penktadienį pakvietė visus į atvirą susitikimą-diskusiją su Baltijos šalių signatarais.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Gediminas Šerkšnys, Estijos Nepriklausomybės akto signatarė prof. Marju Lauristin, Latvijos Nepriklausomybės akto signataras Andris Tomašūns, Generolo Jono Žemaičio LKA karo istorijos centro viršininkas mjr. Gintautas Jakštys bei Tartu universiteto istorijos ir archeologijos instituto docentas dr. Olaf Mertelsmann, buvęs renginio moderatoriumi.
Susirinkusius pasveikino Tartu universiteto rektorius, Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius ir Latvijos ambasadorius Estijoje Juris Bone.
Diskusiją pradėjo mjr. Jakštys, papasakojęs apie ilgą Lietuvos kelią į Nepriklausomybę, kai beveik kiekviena karta turėjo apginti savo laisvę. Jis pasakojimą pradėjo netgi nuo 1795-ųjų, paminėdamas sukilimus ir kovas dėl nepriklausomybės iki pat 1991-ųjų sausio 13-osios. dr. Mertelsmann papasakojo apie 1988-1992-ųjų metų politinę situaciją Latvijoje bei Estijoje ir įvykius, atvedusius į šių šalių nepriklausomybės paskelbimą. Visi signatarai pasidalino prisiminimais ir įžvalgomis iš to laikmečio, ką jiems pavyko nuveikti, ko gal ne, ką darytų kitaip. Prof. Marju Lauristin pabrėžė, kad didžiausia klaida – nesugebėjimas į valstybės gyvenimą įtraukti rusus, kad jie pasijustų savais savoje valstybėje.
Diskusijos pabaigoje buvo keletas įdomių klausimų iš salės. Po diskusijos renginio svečiai buvo pakviesti į Baltijos gynybos koledžo priėmimą.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija šiek tiek kitaip negu kiti paminėjo Lietuvos 25-ąjį gimtadienį! Kolegijos studentai ir dėstytojai kartu susibūrė bendram flešmobui „VTDK myli laisvą Lietuvą“ ir prie Dizaino ir Technikos fakulteto mokymo rūmų pagrindinio įėjimo patys sukūrė sveikinimą Lietuvai!
Lietuviai paminėti jiems ir valstybei svarbios dienos nepraleido progos ir Alpėse.
Taip pat „Oro grupė“ komanda pasidalino, kaip Kovo 11-oji buvo švenčiama Kaune:
