Bet žiauriai nemėgstu nešvaraus stalo. Man nesuvokiama, kaip žmonės nesupranta, kad jeigu kažką suvalgei, išgėrei, surūkei, tai būk malonus, išmesk. O jeigu pritaškei – išvalyk.
Mano sprendimas buvo „Google translate“. Parašiau – sutvarkykit stalą (...) Gal ir gerai, kad nesuprantu prancūziškai, nes šiukšles jie nurinko, bet, įtariu, apibambėjo mane, ko aš čia iš jų tikiuosi. Kalbant apie malonius dalykus – nuo mano namų iki jūros yra 2 min kelio. Žmonių sutikau 3, benamių šunų – 13.
2014 11 07 15:12 Punktualumas
Žadintuvą nusistačiau 9 val., nes susitariau su kitais savanoriais, kad pas juos ateisiu apie 11 val. ir kartu eisim į turgų. Atsibudau 10.40 val. Mano žadintuvas perėmė graikišką gyvenimo būdą ir arba neskamba, nes nenori manęs žadinti, arba skamba taip tyliai, kad aš net nesureaguoju. Nežinau, ką reikės daryti, kai pradėsiu dirbti pirmadienį. Nors, tiesą pasakius, nemanau, kad kas nors labai pyks, jeigu iš pradžių truputį vėluosiu.
Mūsų koordinatorė Giorgia, kviesdama mus į graikų kalbos pamoką, pasakė: „Pamoka prasidės 6, bet ateikit 15 po 6, nes aš visada vėluoju“. Pas savanorius nuėjau apie 12 val., dauguma dar valgė pusryčius, tai tyliai pasidžiaugiau, kad jiems kaip ir man 11 val. reiškia laiką nuo 11 iki 13 val.
Tikrai nesitikėjau, kad rašysiu apie maistą, bet graikiškas turgus pats savaime yra atrakcija, o pirkti maistą bent jau man yra daug smagiau negu jį ruošti. Turgus čia vyksta kiekvieną penktadienį nuo 6 iki 13 val. Atėjęs anksčiau gali gauti geresnių produktų, vėliau – pigesnių. Mes vakar juokavom, kad savanoriai ir studentai labai panašūs į benamius – renkasi, kas pigiausia. Mes gurmaniškų patiekalų ruošti nesiruošiame, todėl „pigiausia“ buvo mūsų prioritetas.
Už visą šitą gėrį sumokėjau apytiksliai 5 eurus, iš jų 3,8 eurai – už vyną. Tuose bomžiškuose buteliuose – vietinių gamintas vynas. Kokio jis lygio, net neįsivaizduoju, bet už tokią kainą gal ir verta pabandyti. Už citrinas ir apelsiną nemokėjau nieko, juos nuskyniau nuo medžių gatvėje, eidama namo.
Šiandien baigiasi mano katino dienos gyvenimo vienai kambaryje. Atsikrausto mergina turkė. Jeigu ji nešnekės angliškai, galės miegot balkone.
2014 11 08 15:12 ŠEŠTADIENIS
Vynas buvo tikrai skanus, gal net per daug... Pirmas penktadienis Graikijoje praėjo taip, kaip ir priklauso penktadieniui. Išėjom į barą, po to į klubelį. Baras visai mielas, maždaug „Akropolio“ tualeto dydžio. Mūsų buvo apie 15, vietinių graikų – maždaug 20. Norint pajudėti, reikėjo apstumdyti visus aplinkui. Nors man visai patiko, nes priminė „Ithaki“, klubą, kuriame baliavodavom „erasmuse“, visą vakarą arba mindai kitus, arba tave mindo.
Iš pradžių nesupratau, kodėl Rafaelis taip rauko nosį, kai paklausdavau apie vietinius klubus – vakar pasidarė aišku. Klube žmonės šnekasi sustoję aplink barą ir groja tik graikiška muzika. Man graikiška „popsuškė“ patinka, tai šokt netrukdė. Bet šoko tik savanoriai, o baro ramstytojai žiūrėjo į mus išpūtę akis kaip į cirko numerį.
Smagiausia buvo tai, kad šokiams kalbų nereikia ir buvo tikrai smagu baliavot kartu su prancūzais, kurie šiaip, man rodos, mane laiko kažkuo tarp mamos ir auklėtojos. Galbūt todėl, kad aš atvažiavau ilgesniam laikui, gal todėl, kad dirbsiu ofise. Šiaip ar taip, ir elgiuosi kaip mama kartais. Šiandien ryte pamačiau juos plaunant savo indus, tai taip išsišiepiau – gal suveiks teigiamas pastiprinimas. Bet po to pamačiau, kad jie kažkodėl prikrovė kojinių ant virtuvės stalo. Gaila, kad nenufotografavau, bet taip supykau, kad pirma mintis buvo sukrauti tas kojines į lėkštę ir nunešti ant svetainės stalo, manau, tokiam pareiškimui net kalbų nereikėtų, bet po to pagalvojau, kad nekelsiu dramų dar pirmą savaitę.
Šiandien bandysiu daryti grafikėlį, kas kada ir ką tvarko, gerai, kad bent jau vienas iš jų šneka angliškai – pabus mano vertėjas. Beje, mano kambariokė turkė, labai miela mergaitė, nesako nė žodžio angliškai. Aš neatsimenu kada paskutinį kartą buvau apsupta tiek angliškai nešnekančių žmonių.
Aš šiaip suprantu, kad daug kam tos kalbos nereikia, bet nesuprantu, kodėl juos ima į tarptautinius projektus. Reikės paklaust Giorgios pirmadienį. Su ta kambarioke nusprendžiau pažaisti žaidimą. Ji, kai bandys ką nors ženklais aiškinti, apsimesiu, kad nieko nesuprantu. Tegul mokosi angliškai. Feną šiandien paskolinau, bet šiaip nemanau, kad turėsiu kantrybės kiekvieną dieną šaradas žaist.
Tekstas – Agnės Gelžinytės tinklaraščio įrašai, kuriuose ji aprašo, kaip sekasi savanoriauti Graikijoje.