Abortai daromi dėl įvairių priežasčių, pradedant finansiniais sunkumais ir baigiant nenusisekusiais santykiais su partneriu, kuris gal net griebiasi smurto, ir moteris su šiuo vyru nebenori turėti nieko bendra.

Arba nėštumas gali tiesiog sujaukti visus moters ar poros planus. Moterų tikros istorijos skamba: „Vyras nenorėjo mūsų vaiko“, „Karjera man buvo svarbiau“, „Nenorėjo trečio…“, „Nesijaučiau pasirengusi tapti mama“ ar „Pastojau nesulaukusi pilnametystės“. Pirmiausiai užjaučiama „nelaiminga“ moteris, kuriai laukiamo kūdikio gimimas bus nepakeliama gyvenimo našta dėl įvairiausių priežasčių, užjaučiami ir nelaimingi vaikai, kurie gimtų blogomis sąlygomis – neturtingose, asocialiose ar nepilnose šeimose.

Aborto šalininkų pirmas argumentas būna, jog moteris turi teisę į savo kūną. Abortų priešininkai jiems atšauna: žinoma, jog turi, kas bando tai paneigti? Bet jie iš karto kelia klausimą, ar ta teisė aukščiau už negimusio žmogaus gyvybę? Fundamentalus klausimas. Kaip ir retorinis klausimas, ar idealioje valstybėje būtų abortų?

Juk proto bokštai gali teigti, jog kiekviena moteris turi teisę bei galimybę pasirinkti savo partnerius, kontracepcijos įvairove taip pat negalima skųstis. Tad kokia bėda? Nenori vaiko? Naudok apsaugos priemones, susilaikyk nuo lytinių santykių – variantų yra daugybė, – teigia abortų priešininkai.

Kalbant apie abortus, kad būtų lengviau iliustruoti, pasirenkami dažniausiai du kraštutinumai, kurie moterį užspaudžia į kampą. Moteriai nuolat kalama į galvą, kad ji yra žudikė. Dar ją bandoma apibūdinti kaip lengvesnio gyvenimo ieškotoja, moterį, kuri yra pasiryžusi darytis abortą dėl patogesnio gyvenimo, kad galėtų palakstyti po vakarėlius. Kad karjerą darytųsi... Ir visa tai, ji drįsta daryti Kito gyvybės sąskaita. Taip…

Tikriausiai retas, kuris užginčys, kad šiandien patogesnis gyvenimas yra didžiulė vertybė. Tačiau jei moters, kuriai ką tik buvo atliktas abortas, paklausite, ar yra laiminga, kad pasinaudojo savo teise, ji pravirks. Psichologiniu požiūriu, abortas yra visų pirma netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau. Vis dėlto, šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis – moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis - tarytum nematoma.

Klausiate, kodėl Jūs taip ginate abortus? Juk galima vaikus atiduoti į šeimą, galima palikti vaikų namuose. Išprievartavo? Problema su motinystės instinkto nebuvimu ir labai nesinori vaiko? Atsakysite, jog yra gyvybės langeliai – atiduok ten tą vargšą kūdikį, gal kitur jis ras geresnę motiną.

Keista, bet ideologijai, kad moteriai nereikia jokių teisių, kad jos pareiga tik gimdyti, priklauso patys įvairiausi žmonės – tiek pagal specialybę, tiek pagal išsilavinimą. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.

Šiandien pasaulyje iš esmės vyrauja dvi žmogaus vaisiaus apsaugos vertinimo kryptys, kurių atskaitos taškas yra pasirinktos gyvybės pradžios teorijos. Iš tiesų dominuoja dvi iš jų: vadinamoji „pro life“ teorija, žmogumi asmenį pripažįstanti nuo gyvybės pradėjimo, bei antroji teorija, literatūroje įvardijama kaip „pro choice“ teorija, pagal kurią žmogus ginamas tik nuo gimimo, laikant, kad kol jis yra įsčiose, tai vertinama kaip moters kūno dalis, dėl kurios vadovaujantis teisės į privatumą principu moteris yra laisva apsispręsti.

Skirtingose valstybėse, atsižvelgiant į kultūrinius, religinius, socialinius ir kitus skirtumus bei ypatumus, šios tarpusavyje konkuruojančios teisės yra skirtingai reglamentuojamos – kuo didesnė apsauga yra suteikiama negimusiam asmeniui, tuo mažiau teisių į privatumą lieka nėščiai moteriai.

Aborto priešininkai teigia, jog moteris turi teisę kontroliuoti save, bet ne savo kūną. Remiamasi tuo, kad žmogaus gyvenimas prasideda nuo pat apvaisinimo momento, todėl žudyti ką tik pradėtą vaisių yra tas pats, kas žudyti suaugusį žmogų. Žmogus vystosi palaipsniui, todėl sudėtinga nustatyti, kur yra tas momentas, nuo kurio vaisius tampa žmogumi.

Abortų draudimo šalininkams atrodo, kad vaiko gyvybė prasideda kone nuo lytinio akto. Amerikiečių komikas George'as Carlinas teigė, kad politikai, pasisakantys prieš abortus, teikia pirmenybę negimusiems: „Jie viską padarys dėl negimusiųjų. Bet vos tik tu gimsti, tu lieki vienas. Prieš abortus pasisakantys konservatoriai yra apsėsti embrionų nuo pat apvaisinimo iki devinto nėštumo mėnesio. Po to jie nebenori apie tave nieko žinoti. Jie nenori iš tavęs nieko girdėti. Absoliučiai nieko. Nenori girdėti apie jokią naujagimių priežiūrą, jokią vaikų priežiūrą, jokią neturtingų šeimų ikimokyklinio amžiaus rūpybą, jokius nemokamus mokyklinius pietus, jokias maisto korteles, jokias socialines išmokas, absoliučiai nieko. Jeigu esi ikigimdyminio amžiaus – viskas puiku, jeigu esi ikimokyklinio amžiaus – reikalai nekokie“.

Abortų šalininkai teigia, jog abortai suteikia galimybę reguliuoti šeimos dydį, o kartu savo ir savo vaikų gyvenimo kokybę: įvaikinimas ar globos namai nėra nenorimų vaikų problemos sprendimas. Abortų šalininkai teigia, kad tai moters apsisprendimo teisė. Ir demokratinėje visuomenėje neturėtų būti nurodinėjama piliečiams, kaip planuoti šeimą.

Lietuvoje iš trijų Baltijos šalių yra brangiausia tiek kontracepcija, tiek ir abortai. Jei lietuvei kontraceptinės tabletės kainuoja 27-59 Lt (8-17 eurų), tai estei toks apsisaugojimas per mėnesį atsieina 10-25 Lt (3-7 eurai), nes didžiąją dalį kainos kompensuoja ligonių kasos. Spiralės įvedimas moteriai yra visiškai kompensuojamas Estijoje. Lietuvoje tai kainuoja 138-559 Lt (40-162 eurai). Panašiai Lietuvoje kainuoja ir abortas. Tuo tarpu Estijoje iš ligonių kasų padengiama 30 proc. chirurginio ir 50 proc. medikamentinio aborto.

Lietuvoje medikamentinis abortas yra draudžiamas. Lietuvoje nėra jokių kontracepcijos prieinamumo programų, nėra dėmesio jauniems žmonėms, kurie pradeda lytinį gyvenimą ties suaugusiųjų riba, o kontracepciją turi pirkti tomis pačiomis kainomis kaip dirbantys žmonės. Visa tai parodo, kad valstybė neturi pozicijos. Juk niekas dabar neverčia moterų daryti abortų, vartoti kontraceptikų, jeigu jos to nenori. Tačiau valstybė turi užtikrinti, kad žmogus turėtų galimybę rinktis. Tarptautinė ir Lietuvos teisė pripažįsta moters pasirinkimą planuoti šeimą.

Seime Lietuvos lenkų rinkimų akcija inicijavo abortų draudimo įstatymą. Pagal jį, nutraukti nėštumą Lietuvoje galima būtų tik tada, jei jis keltų grėsmę moters sveikatai ar gyvybei, ir tuo atveju, jeigu moteris pastojo po išprievartavimo. Abiem atvejais abortas būtų leidžiamas tik tada, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių. Lietuvoje užgimusi iniciatyva uždrausti abortus grindžiama negimusio kūdikio teisėmis ir Bažnyčios mokymu. Moteris ir jos vaisius yra visuma, o iš LLRA siūlomo projekto galima suprasti, kad kūdikis auga ne moters kūne, tai kažkas atskira. Deja, moterys nėra informuojamos, kad nėštumas kartais kelia kur kas didesnį pavojų sveikatai negu jo nutraukimas. Mat nėštumas taip pakeičia moters organizmą, kad bet kada gali komplikuotis sveikata.

Už legalius abortus pasisakanti Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vis dėlto teigia, jog reikia dėti visas pastangas, kad nereikėtų nutraukti nėštumo. PSO rekomenduoja imtis reguliavimo priemonių nuo pradžių – per lytinį ugdymą ir švietimą mokykloje, kvalifikuotas gydytojų paslaugas dėl šeimos planavimo ir prieinamą kontracepciją už prieinamą kainą. Reikia kalbėti apie moters teisę planuoti šeimą ir savo gyvenimą.

Pirma, Lietuvoje reikia imtis priemonių mažinti abortų poreikį – seksualinį auklėjimą mokykloje įvesti, dalinti prezervatyvus (tai neskatins santykių, o darys juos saugesnius), mokyti merginas. Lietuvos mokyklose nėra kokybiško lytinio švietimo. Yra tik vienpusiškas, katalikiškas, dogmatiškas, moralizuojantis, atgrasantis švietimas. O siūlomas LLRA įstatymo projektu abortų draudimas yra grubus būdas kontroliuoti moters kūną.

Apibendrinant, demokratinėje valstybėje moteris turi teisę pasirinkti, ką jai daryti su savo gimdoje esančiu vaiku. Valstybė neturėtų įstatymais varžyti moterų, nes jomis pasitiki, kad jos priims nesavanaudišką ir atsakingą sprendimą savo vaikų atžvilgiu. Šis atsakingas sprendimas turi priklausyti tik joms, nes moteris nėra tik gimda su kojomis, gimdanti vaikus pagal valstybės užsakymą, moteris yra savarankiškas individas, turintis pasirinkimų galią, kurią privalu gerbti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Esate patyrę, ka reiškia svarstyti apie abortą? Norite papasakoti apie savo sprendimą? Pasidalinkite istorija el.paštu pilieciai@delfi.lt