Kanų kino festivalyje programoje „Dvi režisierių savaitės“ pristatyta juosta „Aš, aš pats ir mano mama“ laimėjo „Art Cinema“ ir „SACD“ apdovanojimus bei buvo nominuota „Auksinei kamerai“ už geriausią debiutą. Pasak „Scanoramos“ festivalio direktorės Gražinos Arlickaitės, po premjeros Kanuose šią komediją lydėjo pusvalandžio trukmės aplodismentai.
Šioje smagioje komedijoje režisierius ir aktorius G. Galliene‘as pasakoja savo asmeninę istoriją. Kaip tapti vyru, jei motinos esi auginamas kaip mergaitė? Nesvarbu, kad gimė sūnus – mama nusprendžia, kad vaiko lytis negali sužlugdyti jos svajonės turėti dukrą. Nenuostabu, kad toks, švelniai tariant, netradicinis auklėjimas suformuoja keistokus jaunojo Gijomo pomėgius, įpročius, manieras. Vaikinas netgi įtiki esąs homoseksualus!
Šis filmas – tai teatro scenoje žiūrovams išpasakojama asmeninė patirtis. Kaip ir kitame „Scanoramos“ fetivalio filme „Jauna ir graži“ („Jeune et jolie“), čia stebime pagrindinio personažo savęs pažinimo, suvokimo ir identifikavimo pastangas. Tik, žinoma, šioje juostoje tai vyksta visiškai kitaip. „Aš, aš pats ir mano mama“ – tai lyg į vieną filmą sudėti Pedro Almodovaro taip mėgstama asmenybės tapatumo paieškos ir seksualinio determinizmo tematika, atvirkštinė „Vaiko pozicijos“ („Pozitia copilului“, 2013) problematika ir Woody Alleno ironiškas, taiklumu „užmušantis“ sąmojis.
Be varginančių pastangų suvokti save ir nesugniužti nuo žiauraus pasaulio atakų, Gijomas kenčia motinos dėmesio trūkumą. Tačiau pats Gijomas yra labai pozityvus ir optimistiškas. Nepaisant akivaizdaus motinos šaltumo, Gijomas ją dievina. „Mano mama – nuostabi! Išties manau, kad ji neturi jokių trūkumų. Išskyrus gal tik tai, kad ji labai blogos nuotaikos nuo pat... mano gimimo.“ – sako jis ir analizuoja savo elgesio klaidas, trukdančias užmegzti artimesnį ryšį su mama.
Intriguojanti šio filmo detalė yra tai, kad G. Galliene‘as iš karto atlieka abu pagrindinius vaidmenis – jis puikiai vaidina tiek Gijomą, tiek ir jo brangiąją mamą! Iš pirmo žvilgsnio šie du personažai atrodo labai šaržuoti ir balansuojantys ties kičo riba. Jautrus, švelnus, lėliško grožio (tiesiogine prasme) ir minkštų manierų Gijomas bei jo abejinga, šalta (nors kartais pratrūkstanti) ir visada labai elegantiška mama priverčia žiūrovų lūpų kampučius iš karto kilti aukštyn vos šiems personažams pasirodžius ekrane.
Kita vertus, šis filmas – autientiškas G. Galliene‘o autopsichoanalizės seansas, tikra gyvenimo patirtis, t. y. pagrindiniai filmo veikėjų prototipai yra realūs asmenys – jis pats ir jo mama. Pats aktorius realiame gyvenime ne kartą dėl savo minkštų moteriškų manierų buvo palaikytas homoseksualiu.
Juokas – dalykas rimtas. Sugebėti prajuokinti kitus yra didelis talentas. O padaryti tai nevulgariai, nebanaliai, neįžeidžiai ir pakankamai skoningai reikia ypatingų gabumų. G. Galliene‘as tai turi – salėje dažnai skambėjo ne tramdomas prunkščiojimas, o juokas – nuoširdus, linksmas ir nevaržomas.
Kartais užtekdavo vien tik pamatyti personažų žvilgsnį, mirksnį, judesį, veido išraišką ir per salę nusirisdavo juoko banga. Filmas „Aš, aš pats ir mano mama“ – tai koncentruota geros nuotaikos dozė. Ar bereikia sakyti, kad „Scanoramos“ žiūrovai šį filmą palydėjo audringais plojimais?
SEANSAI
Lapkričio 16 d., šeštadienis, 21.00 val., „Forum Cinemas Vingis“, 1 salė, Vilnius
Lapkričio 16 d., šeštadienis, 19.10 val., „Forum Cinemas Kaune“, 2 salė, Kaunas
Lapkričio 17 d., sekmadienis, 20.30 val., „Forum Cinemas Klaipėdoje“, 5 salė, Klaipėda