Apie ką mes čia…
Geriausia mokyklos abiturientė, dešimtukininkė Brendė visą savo gyvenimą buvo paskyrusi mokslams, nevaikščiojo į jokius vakarėlius ir tuo labiau nesusitikinėjo su vaikinais, todėl ji vis dar nekalta. Norėdama patikti vienam simpatiškam vyrui, mergina sudaro sekso sąrašą, kuris turi jai padėti įgauti reikiamos patirties, kad galiausiai jis atsidurtų jos glėbyje.
Kūrinio vidus
Amerikiečiai nenustoja stebinti savo komedijų bukumu ir laisvo sekso propagavimu tarp jaunimo. Šis filmas – ne išimtis. Žinoma, labiausiai siutina tas faktas, jog jis orientuotas tik į moteriškąją auditoriją.
Pirmos filmo akimirkos primena „Bjaurujį ančiuką“: veikėja vaizduojama nepatraukli bei neįdomi aplinkiniams, yra pajuokų objektas. Atrodo, jog kūrėja bandė pasišaipyti iš žmonių, kurių tikslai gyvenime yra didesni nei turėti vien peroksidinius plaukus, silikoninę krūtinę ir seną prasmirdusį turčių.
Maža to, filme vaizduojama, jog bendraujant su vaikinu prioritetas yra jam atsiduoti, o tik paskui jau pradėti bendrauti. Kraupu žiūrėti į tokį padorios merginos vaizdavimą. Filme svarbų vaidmenį atlieka ir merginos draugės, kurios, būdamos sugadintos gyvenimo, negaili patarimų savo „vargšei“ draugei, kaip tapti tikra „sekso mašina“. Tokie pamokslai atskleidžia tikrąjį Amerikos įvaizdį, kuriame jaunajai kartai svarbiausiu dalyku tampa seksas. Kaip bebūtų gaila, bet tokia žiauri tiesa, kai vertybės nustumiamos į visiškai paskutinį planą.
Negalima teigti, kad juostoje nebuvo smagių akimirkų kaip tarkim krikštynos baseine, tačiau tik kelios neblogos scenos vertos nuoširdaus juoko. Dialogai sukurti prastai. Filmo pabaigoje bandoma išvystyti moralą, tačiau tai daroma itin banaliai, kad net apima nuostaba, kaip režisierė galėjo sugalvoti tokias idėjas.
Juostoje personažai nuviliantys. Tiesa, verta išskirti Vilį, kuris ir tempia viską ant savo hipsteriškų pečių. Pagrindinė filmo herojė ne tik kad nuobodi, bet dar ir erzina begaliniu savo buvimu ekrane. Vyrukai irgi ne ką geresni. Tipinis „pripumpuotas“ gražuolis blondinas, kuriam rūpi tik seksas: kaip ir galima tikėtis, mūsų moksliukė įsimyli būtent šį vaikiną, nepaisant to, jog šalia jos yra visai kitas vaikinas, kuris ją myli tikrai nuoširdžiai ir filme bene vienintelis bando pademonstruoti, jog tikri jausmai dar egzistuoja. Banalu, tačiau tokį naivų scenarijų regėjome jau ne kartą.
Filmo veiksmas labai nuobodus, greitai pabosta žiūrėti į nevykusius pagrindinio personažo bandymus patenkinti save. Komedija, kurios metu galima vos kelis kartus nusišypsoti ir toliau stebėti silpną ir prastą istoriją apie padorią merginą, kuriai hormonai ir aplinkinių „teisingi“ patarimai „užtemdė“ protą.
Techninė juostos pusė
Vienintelė filmo akimirka vizualiniame plane, kuri verta pagyrų, tai pradiniai titrai, kurie pateikti gana įdomiai ir išsiskiriančiai filmo kontekste. Garso takelis neblogas, o girdimos kelios kultinės dainos vis dėlto sugeba praskaidrinti nuotaiką po tokių siaubingai neįdomių ekrane rodomų vaizdų. Galima išgirsti ir Mc Hammer „U Can‘t Touch This“, Salt‘n‘Pepa „Let‘s Talk About Sex“ ar The Cranberries „Dreams“, kurie gerai dera prie ano laikotarpio atmosferos. Montažas ir operatoriaus darbas labai prastas, tačiau prasto scenarijaus dėka, vargu, ar buvo galima tikėtis kažko geresnio.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorių kolektyvas parinktas labai prastai ir vos keli aktoriai sugebėjo tinkamiau pasirodyti.
Pagrindinės filmo herojės, paauglės vaidmenį atliko dvidešimt devynerių metų aktorė Aubrey Plaza. Nenuostabu, nes daugelyje tokio pobūdžio filmų jaunimą vaidina subrendusios moterys. Stebėti šią aktorę viso filmo metu buvo itin sunku, kadangi pastarajai tikrai trūksta ekspresijos ir išraiškingumo.
Vienas iš dviejų aktorių, kurie privertė bent trumpam nusijuokti, – Billas Haderis. Plevėsa ir hipiškų pažiūrų personažas, kuris ir tempia ant savo pečių visą filme rodomą humorą. Kitas gan neblogas personažas priklauso Agentui Kolsonui arba tiesiog aktoriui Clarkui Greggui.
Šis veikėjas kai kur pasirodė netgi labai šmaikščiai.
Visi kiti filme pasirodantys personažai yra neįdomūs ir silpnai pateikiami. Nors pripažinkime, juostoje nemažai komedijos asų kaip tarkim Andy‘is Sambergas, Christopheris Minz-Plasse‘as ar Rachel Bilson, bet jų potencialas, deja, nebuvo tinkamai išnaudotas.
Verdiktas
„Sekso abėcėlė“ – tai graudžiai atrodanti komedija, propaguojanti laisvą meilę su visiškai netikusiu scenarijumi ir apgailėtina pagrindinių aktorių vaidyba. Juosta nepasižymi nei humoru, nei pernelyg juokingomis situacijomis ar įsimintinais personažais, todėl po peržiūros juntamas labai sunkus ir nemalonus jausmas, prilygstantis tam tikrai degradacijai.
Bendras vertinimas: 3/10