Laisvę gyvūnams!
Įstatymai draudžia žiaurų elgesį su gyvūnais. Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Bauda – iki 6500 litų.
O dar yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuris įvardija, kad naminio gyvūno padarymas bešeimininkiu irgi yra žiaurus elgesys. Tai – ne kiškutį, kuris į daržą įšokuoja, paleisti į laisvę, kur jo namai. Tai pasmerkti naminį augintinį pavojams, dažnai mirčiai, ligoms, o jei tai neskiepytas ir atšiauraus būdo gyvūnas – dar ir aplinkinius į pavojų pastatyti. Taigi, požiūris, kad paleisti katę ar šunį „į laisvę“ normalu, yra iškreipto supratimo apie tą laisvę pavyzdys.
Negalima permesti savo augintinio per prieglaudos tvorą. Negalima jo pririšti degalinėje prie stulpo ir nuvažiuoti. Negalima išvežti šuns į mišką ir palikti. Negalima ištrenkti kačiukų dėžutėje į konteinerį. Negalima iškratyti į duobę statybose šuniukų ir pasmerkti lėtai mirčiai. Negalima taip neatsakingai elgtis su tais, kas be žmogaus pagalbos pražus...Ne tik negalima, bet ir baustina.
Nuo sofos – už tvoros
„O ką daryti, jei mano kalė dukart per metus atsiveda šuniukų“, - paklaus koks tautietis su kaltinimu balse. Atsakymas paprastas: pasirūpinti, kad to nebūtų. Pasitaupyti pinigų ir pasiskaityti bent porą straipsnių internete, sterilizuoti kalę ir gyventi ramiai toliau. Su kalėmis dar ne taip sudėtinga, nemažai žmonių iš tiesų jas apsaugo, ne visos šunis ir prisileidžia, nors niekas nežino, kuri ruja bus lemtinga. O katės gali rujoti kas porą mėnesių. Jei katė išleidžiama į lauką – ji anksčiau ar vėliau tikrai parsineš kraitelį. Klausimas, kam to reikia? Katei – ne, tai tik instinkto klausimas. Jums? Kaimynams? Prieglaudoms?
Kurgi ne, tų kraitelių po balkonais, atsineštų beglobių kačių, tikrai užtenka, kad būtų užpildytos visos prieglaudos, ir būtent tokių kačių gelbėjimas, socializavimas, dovanojimas turėtų būti pagrindinis jų tikslas. Bet kai atveža ir prieglaudoje iškrato iš maišo „ką tik nuo sofos“ paimtus jauniklius, piliečiai, kurių, tiesą sakant, nepavadinsi vargetomis, tiems tikriems laukinukams lieka vis mažiau vietos...
Taip, pavasaris – laikas, kurio bijo visos prieglaudos ir kitos gyvūnų globos organizacijos. Jos žino, kad tiesiog nebespės rankioti iš pavojingų kiemų mažylių ir lįs į skolas, grąžindamos į gyvenimą tuos, kuriems dar ras vietelę. O ras ne visiems.
Mokamos ir nemokamos sterilizacijos
Sterilizuotas gyvūnas – tai toks, kuriam operacijos metu pašalinta dauginimosi funkcija. Civilizuotame pasaulyje tai laikoma norma ne veislės palaikymui skirtiems gyvūnams. Sterilizuoti gyvūnai vidutiniškai gyvena ilgiau, mažesnė auglių rizika, jie nesukelia nepatogumų dėl kvapo, nepabėga per morčių, neveda jauniklių, tad nedaugėja beglobių.
Jie turi būti šeriami jiems tinkamu maistu. Sterilizacija kainuoja, bet kartą sumokėti tikrai gali dauguma. Tie, kas negali, turėtų nepatingėti ir paieškoti nemokamų akcijų arba nuolaidų – pvz., sterilizuojant pensininkų arba nepasiturinčio žmogaus augintinį.
Kovo 18 d. į Lietuvą atvyksta Vokietijoje įsteigtos Europos gyvūnų ir gamtos apsaugos asociacijos (ETN) deleguota veterinarų komanda. Nuo kovo 18 d. iki 26 d. Vilniaus krašto beglobiai gyvūnai bus sterilizuojami OPAN sterilizacijos centre (V. Sirokomlės g. 38, Nemėžis; registracija tel. 867148566), o Šiaulių krašto – nuo kovo 27 d. iki balandžio 4 d. Šiaulių gyvūnų globos namuose (K. Jankausko g. 23, Šiauliai, registracija tel. 863000792).
Tačiau būna ir mažesnių akcijų, o kiekvienas miesto, miestelio savivaldybės vadovas turėtų pagalvoti, kaip pritraukti į savo miestą tokį projektą, pasikviesti veterinarų bent kuriam laikui iš kitų miestų, jei vietiniai nesugeba tokių operacijų padaryti. Kam būtų blogiau, jei gyventojams nereiktų užkasinėti soduose mažyčių lavonėlių, nes eilinį kartą „nenusaugojo“?
Bendras kiemas ir batonai po langais
Apie patologinius sadistus kalbėti neverta, juos gali paveikti tik bausmės. Pakalbėkime apie paprastus žmones, kurie nei labai myli, nei labai nemyli gyvūnų, o jei ir turi savo nuosavą, tai į kieminius truputį žvairuoja. Bet kol jie nesipainioja po kojomis, tol nelabai jais ir domisi. O painiotis jie pradeda, kai atsiveda jauniklių ir šie kvailiukai visur laksto ir kai kieminukai šeriami bet kur ir bet kaip.
Vargu, ar daug bobulyčių, kurios mėto batoną per langą katėms, kaulus šunims, skaito šį straipsnį... Bet jei tokių turite tarp giminių, paprotinkite jas. Netvarkingas šėrimas sukelia barnius tarp kaimynų, priteršia kiemą ir galų gale atsisuka prieš beglobiukus, kurie nepasislėps, neužsidarys savo bute – jie to buto neturi. O dar dalis tokių šerėjų kategoriškai nusistatę prieš sterilizaciją, nes „taip gamta sutvėrė“. Ką sutvėrė ta gamta? Lūšis, tigrus, meškas, kurie gyvena laisvėje. O naminę katę sutvėrė žmogus. Ir jei ji gyvena greta žmogaus, turime taikyti kiek kitas taisykles.
Šerti bešeimininkius gyvūnus galima. Galima pastatyti jiems namelius. Savivalda tam sukuria taisykles, kurios visur kiek skiriasi, tad į niuansus gilintis šiame straipsnyje neužtektų vietos. Tačiau faktas, kad jei katės maitinamos nuošaliai, jų šėrykla tvarkoma, katės sterilizuojamos, nameliai pastatyti tvarkingi, kur kas mažiau šansų, kad tai kam nors užklius.
Iš karto atsakau tiems, kas mano, jog kačių neturi būti kieme išvis: paimkit kiekvienas po porą šimtų ir apgyvendinkit, taip pamažu ir susitvarkys situacija. O kol kas gyvūnų globos organizacijos ar iniciatyvūs pavieniai žmonės eina žingsnis po žingsnio, kiemas po kiemo, kad beglobių populiacija mažėtų humaniškais būdais.
Dar sniegas aplink, bet jau pavasaris tuoj ateis. Jei turite savo gyvūnų, kuriuos leidžiate į lauką – pasirūpinkite, kad jie būtų sterilizuoti ar kastruoti. Jei prižiūrite beglobiukus, jie jus prisileidžia, bet neišgalite sterilizuoti visų įprastomis kainomis, susitarkite, kad kuri nors vietinė gyvūnų globos organizacija užrašytų juos sterilizacijai su nuolaida. Supraskite, kad keletas savanorių neapvažiuos didžiulių plotų ir negali sau leisti kiaurą dieną tykoti kokio baikštuko, tad jei galite jį pagauti, pristatyti į kliniką ir palaikyti kelias dienas, kol atsigaus, jūs pats – bus šimtą kartų geriau.
Tik daugelio žmonių pastangomis išvengsime kasmetinio baisaus meto prieglaudoms – pavasario, kai lyja nebereikalingais jaunikliais...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!