Kaip visi žinome iš istorijos, raganomis dažniausiai tapdavo moterys, mokėjusios gydyti, susipažinusios su vaistiniais augalais ir net narkotikais, kuriuos naudodavo kaip nuskausminamuosius vaistus.
Tokios moterys patarimais ir būrimais galėdavo padėti moterims bet kokioje gyvenimo situacijoje. Tai paprastai būdavo kaimo daktarės, vaistažolių rinkėjos, kurios stebėdavo gamtos reiškinius, duodavo naudingų patarimų. Joms rūpėjo visi moteriški klausimai ir problemos. Moteris buvo laikoma naujo gyvenimo kūrėja, o žiniuonės tapdavo jungiamąja grandimi tarp Žemės ir Dangaus, tarp žmonių ir Dievo, tarp pabaigos ir begalybės. Tačiau tai kažkam labai nepatiko.
Kažkam taip pat nepatinka ir šiuolaikinės raganos, tik mojuojama jau ne „Raganų kūju“, o įsakymais, įstatymais, kodeksais. Šias moteris persekioja ne Bažnyčios tarnai, o Valstybė. Kodėl? Ką jos padarė tokio baisaus, kad tiesiog privaloma persekioti kiekvieną išdrysusia gimdyti namuose arba padėti gimdyvei pagimdyti. Juk žinome, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia gimdyti namuose, tai susiję su žmogaus galimybe apsispręsti bei teise į privatumą (taip yra išaiškinęs Europos žmogaus teisių teismas byloje Ternovszky prieš Vengriją). Nepaisant to, teisės gimdyti namie realizavimas lieka už įstatymo ribų.
Vienas po kito pasirodo kraupūs ir bauginantys straipsniai, tiesiogiai orientuoti į tai, kad būtų paskleista paniką tarp žmonių ir padidintas įsitikinimą, kad gimdymas namie yra vienas didelis blogis, kad tai yra neatsakingas žingsnis ir kad geriausias ir nepavojingiausias gimdymas tegali būti ligoninėje, stacionare. Ir (o dievai ir demonai – galbūt tai ir klaidinga išvada) „už vieną gimdyvę ligoninei tenka apie 1200 litų“, tuo tarpu gimdant namuose šie pinigai ligoninės sąskaitų nepasiekia.
Daugumoje Europos šalių, gimdymo namuose skaičius palaipsniui mažėjo XX a., tačiau apie septintą dešimtmetį, jie pradeda atgimti ir šiame amžiuje jau daugumoje valstybių į tai žiūrima, kaip į alternatyva gimdymui stacionare, kuriame yra per daug „beveidiškumo ir per didelio medikamentinio kišimosi“. Dar 1995 metais, 33% mamyčių, gyvenančių Olandijoje, gimdė namuose, nors Anglijoje (šalyje, kurioje iš esmės buvo atrasta / išrasta akušerija) namuose gimdančių 1997 metais tesudarė vos daugiau nei 2%.
Kas gi yra patrauklaus gimdyti namie, o ne ligoninėje?
Visų pirma tai privatumas. Bent kelioms minutėms jūs esate atsigulusi ant lovos, gimdote, stanginatės ir visiškai nebijote, kad tuoj tuoj bus atlapotos buto (namo, kambario ar pan.) durys ir į kambarį, kuriame jūs gulite, visiškai be jokio perspėjimo įsiverš minia jums nepažįstamų žmonių: profesoriai, gydytojai, studentai, praktikantai, vietinės žiniasklaidos korespondentai, prekybos agentai siūlantys kremą ir dar velniai žino kas, kurie pradės domėtis jūsų gimdymo eiga, tuo pačiu caksint liežuviu burnoje ir gilintis į tokias akušerines ar gimdymo komplikacijų subtilybes, nuo kurių jums gali plaukai pasišiaušti.
Antroje pozicijoje atsiranda poreikis turėti asmeninę akušerę, kuri stebėjo jus visą nėštumo laikotarpį ir kuri gimdymo metu priiminėja tik jūsų gimdymus, o ne laksto iš gimdyklos į gimdyklą, nes tuo metu gimdo dar keletą moteriškių. Gimdymo metu ji skiria visą savo dėmesį tik vienai gimdyvei ir tik tai veiklai, kuri vyksta tuo metu. Vienintelis tikėtinas ir galimas neigiamas dalykas – per daug plepi akušerė, bet nuo to neapsaugotas niekas.
Trečia priežastis: namuose visada šalia gimdyvės mylintis vyras, kuris yra pasiruošęs esant nežymiam antakio kilstelėjimui prileisti šilto vandens vonią, paduoti vandens su ledukais, masažuoti nugarą ir šokinėti kaip voverytė. Pagimdžius niekas neišvarys jūsų vyro namo, nes baigėsi lankymo valandos, nes „kitos tetulės irgi nori miego, o vat jis, matote, labai garsiai knarkia“. Taip pat šalia, dažniausiai, būna močiutės, kurios jau mezga savo anūkėliui ar anūkėlei vilnones kojines, ir kartais nekantrūs seneliai, skaičiuojantys savo santaupas, kad nupirkti mažyliui vaikišką lovytę.
Ketvirta: gimdant namuose yra maksimaliai išvengiama gydytojų įsikišimo. Visokių lašelinių, skatinamųjų, kateterių, epidūrių, kraujo tyrimų, leidžiamų vaistų į „dubcę“, nuskausminamųjų ir dar balai žino ko, ko prifarširuoja reikia to ar nereikia. Būsima mama gimdys taip, kaip tai buvo milijonus ar milijardus metų, nuo pirmo Ievos gimdymo momento. Taip, kaip tai sugalvojo motulė Gamta. Ir tai bus intymus procesas, be jokio pašalinio įsikišimo, vien tik todėl, kad „gimdymo namai turi įvykdyti planą, todėl, kad Cezario pjūvis yra greičiau, todėl, kad reikia skatinti gimdymo veiklą ir gydytojui baigiasi pamaina, jis jau nori namo“ ir t.t. Viso to nebus gimdant namų sąlygomis.
Penkta priežastis būtų – minimali rizika parsivežti namo visą eilę galimų infekcinių susirgimų, tokių auksinį stafilokoką ar panašių „zarazų“. Žinoma, kad padidinti bent jau minimalų sterilumą namie, reikia apsitvarkyti. Bet mažylis jau namie tada „susipažįsta“ su visomis įmanomomis bakterijomis, kurios jį lydės po gimimo.
Gimdymo namie rizikos
Šioje vietoje reikia sutikti, kad ne viskas gali būti taip jau ir rožių žiedlapiais klota. Rimtų nemalonumų rizika yra ganėtinai aukšta, jeigu yra ruošiamasi gimdyti namie. Ir jas reikia gerai pasverti, susidėlioti ir apsidrausti. Tačiau šioje vietoje šiuolaikinė įstatyminė bazė yra uždėjusi kryžių ir bet kokią medicininę pagalbą iš išorės gimdymo metu yra paskelbusi nelegalia ir nusikalstama. Tai leidžia keroti šarlatanams, pateikti neteisingą informaciją, keliant riziką ne tik gimdyvei, bet ir būsimam naujagimiui.
Visų pirma, pirmą kartą gimdančioms moterims gali kilti problemos su dubens kaulais. Jis gali būti per siauras natūraliems gimdymams. Dėl to vaiko galvutė gali nesistatyti ar neįsistatyti į gimdymo takus, kas natūraliai sulėtina gimdymo eiga, ji tampa sudėtinga, kenčia pats naujagimis, kuris stengiasi patekti į šį pasaulį. Reikia pripažinti, kad dar ir dabar nėra adekvačių ir normalių dubens vertinimo metodikų, kurie galėtų pakankamai pagrįstai leisti įvertinti tikėtiną riziką. Šiuo metu, dažniausiai, sprendžiama apie tai „iš akies“.
Tuo tarpu ligoninėje moteris yra stebima ir kas 2-4 valandas yra tikrinama jos būklė ir vaiko širdies dūžiai yra girdimi kardiografe. Gimdymo veiklos sulėtėjimas yra atpažįstamas žaibiškai, nes tai leidžia padaryti esama technika. Namuose gi, sprendimas, kad „žaidimai baigėsi ir laikas keliauti į ligoninę“ gali būti priimtas ne visada laiku, neatsižvelgiant į tai, kokios aukštos kvalifikacijos yra pati akušerė.
Antra priežastis – gimdyvės amžius. Mes visi žinome, kad sulaukus 35 metų, sveikos moters, kaip gimdyvės, gimdymas gali būti sudėtingas ir rizikingas.
Trečioji priežastis – kontraindikacijos nėštumo metu. Jeigu nėštumo metu buvo problemų su sveikata arba sergama chroniškomis ligomis, arba sergama cukriniu diabetu, problemos su širdute ir pan., namuose gimdyti yra labai rizikinga. Ir netgi laiku iškviesta „greitukė“ gali ir nebepadėti. Bet visą tai gali matyti ir nėštumo periodu stebintis gydytojas ar akušerė. Jie gali iš anksto pasakyti, kad namuose gimdyti negalima, nes yra taip ir ne kitaip.
Ketvirtoji tikėtina problema – akušerinės problemos ir komplikacijos. Į į punktą reikėtų įtraukti kraujavimą gimdymo metu, , placentos nepakankamas kiekis, preeklampsija, daugiavaisis nėštumas (dvyniai ar daugiau), priešlaikinis gimdymas ar gimdymas pasibaigus nėštumo terminui, vidinis gimdos kraujavimas ir dar daugelis kitų įmanomų komplikacijų. Namų gimdymo sąlygomis tai kelia realų ir didelį pavojų ir sveikatai, ir gyvybei. Tiek motinai, tiek ir vaisiui.
Penktoji priežastis – tragiškas atsitikimas. Sveika, jauna ir graži moteris, esant visiškai normaliai nėštumo eigai gali mirti prasidėjus kraujavimui gimdymo metu. Kraujavimo rizika – 2%, kiekvienas toks kraujavimas sukelia mirtiną pavojų motinai ir tai yra 3% mirčių atvejų. Kraujavimas visame pasaulyje nusineša per 127.000 gyvybių kasmet, net jeigu moteris gimdo ligoninėje ir yra apsupta geriausių pasaulio akušerių. Gimdant namuose nėra net laiko ir net nespėjama iškviesti greitosios medicininės pagalbos. Tokia gimdymo metu kilusi komplikacija 3 gimdymams iš 100 reikalauja nedelsiant daryti Cezario pjūvį. Tai bene svarbiausias ir rimčiausias galimas argumentas prieš gimdymus namuose, su kuriuo galima susidurti.
Šeštoji ir pagrindinė šių dienų priežastis, kuria remiantis galima prieštarauti gimdymams namuose – akušerių kvalifikacija. Ar žinote, kiek reikia žinoti, mokėti ir sugebėti, kad gauti licenciją akušerei, kuri galės priimti gimdymą namuose, tarkim Anglijoje? Tai pragaras, kurį jos praeina. „Na ir velniop, šitą „malonumą“ – pasakyčiau aš. Kasmėnesiniai kompetencijos patikrinimai, pastovūs egzaminai remiantis teorija ir praktika, profesinės rizikos draudimas, trijų mėnesių privalomieji kvalifikacijos kėlimo ir tikrinimo kursai – tai įprasta rutininė procedūra, norint registruotis NHS „naminei“ akušerei.
Akušerė, atvykusi pas gimdyvę iš nacionalinės sveikatos tarnybos, galima garantuoti, kad bus geležinių nervų ledi, aukštos kvalifikacijos ir labai profesionali. Jeigu jai kažkas sukels neramumą ar įtarimus, kad gimdymas vyksta ne taip, kaip turi vykti, sekundžių bėgyje su švyturėliais ir lydinčiais garsiniais signalais išveš gimdyvę ten, kur ji bus priimta gydytojų komandos į tą ligoninę, kurioje bus visi reikalingi „pribumbasai“, „pastatys ant ausų“ gydytojų komandą, kuri ekstriniu atveju priims gimdymą ir pašalins visas tikėtinas kliūtis pasirodyti pasaulyje naujam žmogui. Deja, pas mus to nėra. Mūsų tėvynėje tokia veikla yra griežtai draudžiama, baudžiama ir netgi galima paskaityti VBS (viena boba sakė) agentūros duomenų, kad po gimdymo motinos ir placentą suvalgo.
Taigi, ką daryti? Kokią išeitį galima būtų rasti?
Visų pirma reikia suvokti ir suprasti, kad gimdymai namuose nėra nusikalstama veikla. Gimdymas namuose turi būti su visa įmanoma pasverta rizika, sprendimas negali ir neturi būti priimtas spontaniškai. Negali būti taip, kad ryte prakrapščius akis, staiga smegenis apšviečia išganinga idėja, kad namie tai jau kaip pagimdysiu, tai tiesiog pasaulis apsiverks ir laimės ir džiaugsmo.
Apgailestaujant reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai gimdymo namai ne visada gali ir sugeba suteikti moteriai gimdyti pačiai. Ir tai yra ne tik mūsų šalyje, bet ir vakaruose. Gimdymas tapo panašus į kažkokią patologiją, ligą, juos stimuliuoja, nuskausmina, sulėtina gimdymo eiga arbą ją pagreitina, nepriklausomai nuo to reikia to ar nereikia. Ir visa tai priklauso nuo gydytojo nuotaikos ir norų, neatsižvelgiant į gimdyvės atsineštą gimdymo planą. Ir būtent bazinio gimdyvės supratimo nebuvimas ir stumia link to, kad pageidaujama intymesnės namų aplinkos.
„British Medical Journal“ („Outcomes of planned home births with certified professional midwives: large prospective study in North America”) 2005 metais paskelbė atliktų tyrimų rezultatus, kuriuose buvo lyginami gimdymai namie ir stacionare. Buvo nustatyta, kad medicininių ir medikamentinių įsikišimų planuotai gimdant namie buvo mažiau, nei ligoninėse. Mirtingumo lygis nelenkė ir net buvo mažesnis, nei gimdyvių ar vaisių, kurie gimdė ligoninėse.
Lietuvoje licencijuotų, kvalifikuotų ir sertifikuotų akušerių, kurios priimtų gimdymą namuose taip pat nėra. Galų gale, tai yra nelegali veikla ir ji yra baudžiama. Gimdyvės, savo ir vaiko sveikatos rizika, susiranda pribuvėjas ir dar kažkokio neaiškaus plauko bobulytes interneto, forumų, rekomendacijų ir dar balai žino kieno pagalba. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad tarpe šių moterų nėra profesionalų, kurioms būtų galima patikėti save ir savo mažylį. Tačiau niekas negali būti garantuotas, kad nepapuls kokia nors „mėsininkei“ į rankas. Nes (vėlgi grįžtame prie to pačio) Valstybė mano, kad moteris turi arba viena pati gimdyti be jokių pašalinių (na ir kas be ko pati nusikąsti virkštelę, kai jau vaikas gimsta) arba ji privalo gimdyti, kaip pareiginga ir padori pilietė, tik ligoninėse. Alternatyvų nėra. Ir esant kokioms nors komplikacijoms atsakomybė guls tik ant motinos pečių, nes visi kiti paprasčiausiai „nusiplauna rankas“.
Ir tam, kad galima būtų sumažinti riziką iki minimumo, valstybė turėtų norėti suteikti galimybę tai daryti legaliai, be baimės, kad vieną rytą į namus įsibraus (mosuodami kratos orderiais) policija, vaikų teisių specialistės ir dar balai žino kokių nepažįstamų, piktų tetų ir dėdžių kompanija.
Juk norisi, kad viskas būtų gražu ir natūralu. Taip kaip mums skirta gamtos. Ir taip bus, dalis moterų gali ir gimdys namie, pasvėrusios visus už/prieš, susidėliojusios visus įmanomus gimdymo scenarijus, netoli ligoninės, su kvalifikuota akušere ir be jokių kontraindikacijų, komplikacijų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!