Taip ir išrutuliojom idėją atidaryti užkandinę-kokteilinę, kur žmonės galėtų prisėsti, kokteilį gurkšnoti ir ekleru su pikantišku įdaru užkąsti. Faktiškai tai ir buvo mūsų didelio nuotykio pradžia.

Po to, kai Gražkės vyras pareiškė, jog jis labai nusiviltų savo žmona, jei ji nesugebėtų nuosavo verslo turėti, mes pajutom nemažą atsakomybę. Pasirodo, dabar turim ir vyrijos nenuvilti, ir feministinį frontą mūšyje prieš šovinistinį verslo pasaulį papildyti. O dar kaip tik prisiklausėm įvairių istorijų - neva kažkieno buvę klasiokai, nesugebėję mokyklos baigti, dabar valdo sėkmingus restoranus, o kažkieno tai ten žmonos, atsidariusios savo kavines, greitai bankrutavo.

Suprask „ne jums, mergaitės, mėlynas dangus“. Žodžiu, kaip ir visada – visas pasaulis prieš tave, o noro visiems įrodyti, kad kažką gali, daugiau nei proto. Bet mes nepasidavėm, nusprendėm žiūrėt tik į priekį. Pakūrėm bendrą „Google drive“ dokumentą ir pradėjom ten savo mintis, skaičiavimus, norus ir kitus dalykus užrašinėti, kurie ilgainiui virto (kaip mes galvojame) verslo planu.

Kirbėjo lyg mintis be jokių popierizmų apsieiti, bet Gražkė pareiškė, kad mes – moterys, todėl pas mus turi būti viskas tvarkinga – suskaičiuota, surašyta, suderinta ir t.t. Pasirodo verslas – tai kaip kojinių stalčius komodoje – pas moteris visada tvarkingesnis.

Galiausiai paaiškėjo, kad verslo planą surašyt - visai ne juokų darbas. Nežinau kaip tie, kurie mokyklos nesugebėjo baigti, bet mes su Gražke kai pradėjom viską sistemingai ir nuodugniai papunkčiui surašinėti, kai atradom, kiek visko reikia nuspręst, išsiaiškint, numatyt, suplanuot, sugalvot ir padaryt, pajutom, kad „nu jėga – gyvenimas veža“.

Ar jums kada nors kildavo klausimas ar norėsite registruotis PVM mokėtoju? Man toks klausimas niekada anksčiau nekildavo, o dabar atradau, kad susimąstyt apie dalykus, kurių niekada neturėjai galvoje anksčiau, visada smagu. Bent jau man buvo smagu. Mes vis generavom įvairias idėjas, kuo pritrauksim lankytojus…

Ir apie dienos pietus pagalvojom, ir apie privačius vakarėlius, ir apie šventinį meniu (o ką - Halloween’o kokteiliai iš moliūgo?), ir net nemokamo interneto zoną įtraukėm į sąrašą. Savaitėmis, vietoj to, kad savo darbus daryčiau, iš visų jėgų naršiau internete apie kokteilių idėjas, sudedamąsias dalis, kainas, sudarinėjau gėrimų meniu, koncepciją. O jau ko vertas reikiamų pirkinių sąrašas – nepamiršau nei kibirėlio ledui, nei tarkos citrinos žievelei (kad nors tokią matėte?).

Žodžiu viską darant „popieriuje“ gyvenimas atrodė tikrai puikus, svajonės pildėsi ir aš jaučiausi visiška verslininke. Jei kada darysite savo verslą, jokiu būdu nepraleiskite šitos stadijos „verslo planas popieriuje“ – rašykite kiekvieną mintį, žingsnį, skaičių ir jauskitės puikiai ir išdidžiai. Ko gero, tai bus vienintelis toks gėrio laikotarpis. Čia kaip pirma meilė – verslas pro rožinį ekraną.

(bus daugiau)

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!