Lizi kreipimasis į Žmogų:
Būk geras. Būk mano draugas, priimk mane. Taip, aš tik katė. Trispalvė pavasarinukė, gyvenusi kieme su broliais ir sesėmis. Kažkas pašerdavo, kažkas apšaukdavo, žaisdavom su sausais lapais, įsipjaudavome į besimėtančias šukes, slėpdavomės nuo lietaus...Viskas kaip visada gatvėje... Kartą dingo viena sesutė. Maniau, žuvo. Bet ne, sako, ją paėmė gera moteris ir ji jau turi namus. Dingo du broliai. Maniau, juos paėmė kas nors į šiltus namus! Bet ne - jie žuvo, prapuolė amžiams. Likome mes du su broliuku Poliu.
Žmogau, būk geras, priimk mane, - tokią, kokia esu. Ne veislinė. Nelabai drąsi. Padėk suprasti, ką tai reiškia - būti namų augintiniu, mylimu augintiniu. Manau, man patiktų.
Kol kas gyvenu narve, klinikoje.
Esu sveika, bet... Patikėk, čia taip liūdna...
Tylus Polio šnabšdesys:
Aš meilus kaip tapkė ir drąsus kaip tankas!
Aš tavo draugas, paimk ant rankų!
Ugninis, kresnas, baltom kojytėm, -
Tu privalai mane pamatyti;)
Gana tupėjau lauke ant sniego,
Nereik man sniego, to balto nieko -
Namai namučiai, kur jūs užtrukot?
Aš toks žavingas, šaunus katukas!
Polis su sesute Lizi paimtas iš lauko, draugiškas gražuolis. Nublusintas, kastruotas, sutvarkytas, švarus ir dailus. Tupi klinikos narve ir liūdi. Namų laukia...
Lizi ir Poliui labai labai reikia NAMŲ GLOBOS!
Jiems abiems 8 mėnesiai.
Abu katukai visiškai sveiki, sutvarkyti, paskiepyti.
Maldaujame, padėkite Jiems! Paimkite bent po vieną, parodykite jiems savo dėmesį ir šilumą, kurio jiedu negauna tupėdami klinikos narve. Jei reikės, viskuo aprūpinsime, patarsime, pakonsultuosime.
Kartu mes galime rasti išeitį!