Tik susidaro įspūdis, kad leidėjai mano, jog lietuviai - tokia sekso scenų ištroškusi tauta, kad bus pasiryžę už šią knygą pakloti bet kokią pinigų sumą, kad tik galėtų paskaityti. Perskaičiau antrąją šios autorės knygą - „Fifty shades Darker“. Ir visai ne dėl to kad pirmoji labai patiko, sakyčiau atvirkščiai - nepatiko. Skaičiau dėl to, kad paskaičius skaičiusiųjų komentarus dauguma minėjo, jog antroji ir trečioji knyga įdomesnės ir svarbiausiai dėl to, kad gavau paskaityti nemokamai. Turiu pripažinti, kad tikrai nebūčiau atvėrusi piniginės šiai knygai.
Antroje knygoje „Fifty shades Darker“ (gal lietuviškai vadinsis „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių“), iš visos tuštybių mugės galiu išskirti tris įvykius: pirma – Leilos pasirodymas, Anos šefo priekabos ir pačioje pabaigoje - jau buvusio Anos šefo galimas kerštas, kuris (ko gero) paaiškės trečioje knygoje.
Jeigu reikėtų atpasakoti visą knygos siužetą, tai jis labai paprastas. Ana ir toliau bendrauja su Kristianu. Vieną dieną prie Anos staliuko pasirodo mergina, panaši į ją pačią ir pasiteirauja, ką ji turi tokio, ko ji neturi. Ta mergina - buvusi Kristiano vergė Leila, kuri, reikia suprasti, įsimylėjusi Kristianą ir negali jo pamiršti. Na štai, gal jau prasidės įdomybės? Bet, nieko panašaus, šiam įvykiui skirta tiek mažai dėmesio, kad jau pradedi galvoti, ar iš viso buvo ta Leila ar ne, ir kokia visa to pasirodymo reikšmė? Nesupratau.
Ana įsidarbina leidykloje, redaktoriaus asistente. Keista būtų, jei leidyklos nenusipirktų Kristianas ir jei redaktorius nepradėtų priekabiauti prie savo asistentės. Kristianas, gindamas savo „nuosavybę“, užstoja Aną ir atsikrato redaktoriaus. Laisvą redaktoriaus vietą užima .... Ana. Romantikos mėgėjams pakuždėsiu, kad Kristianas Anai pasiperša ir ji ...sutinka. Na štai, ko gero ir visa knyga, o visa kita...Seksas.
Skaitant atrodo, kad tarpais prie autorės „kažkas“ pribėgdavo ir pakuždėdavo gerą ir įdomią mintį (Leilą, redaktorių), bet vos tik tas „kažkas“ pasitraukdavo – visos genialios mintys dingdavo. Gaila, kad tas „kažkas“ labai jau retai prieidavo. Antroje knygoje, kaip ir pirmoje, nėra jokio nuoseklaus siužeto. Apie ką ši knyga? Taip ir nesupratau. Ar skaityčiau dar? Ne. Ar norėčiau šios knygos savo bibliotekoje? Ne. Smalsu, kiek pirkusių pirmą knygą nusipirks ir antrą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!