Ir lygiai taip pat ne kartą, būdami pėsčiojo ar dviratininko vaidmenyje - „dedikavę“ stipresnių „linkėjimų“ vairuotojams, kurie nepasivargina apvažiuoti greta šaligatvio (ir pro šalį einančiųjų) telkšančios balos, prie perėjos sustoja tik cypiant staigiai stabdomoms padangoms, ar nusprendžia automobilį pasistatyti viduryje šaligatvio...
Bet šį kartą aš, vairuotoja, noriu iš visos širdies padėkoti pėsčiajam. Nutikimas, pastūmėjęs tai padaryti, įvyko prieš savaitę, bet parašyti ir padėkoti viešai nutariau išgirdusi apie Pasaulinę žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dieną, kuri visame pasaulyje paminėta šį sekmadienį, o man tapo žinoma penktadienį, kuomet jai skirtą akciją pamačiau Vilniuje, prie Kudirkos aikštės. Tąkart nuoširdžiai padėkojau likimui, kad nenešu žvakės ant kapo, kuris atsirado dėl mano kaltės...
Nors vairuoju daugiau nei dešimt metų, bet tokia aiški akistata su galima nelaime įvyko pirmą kartą. Tikriausiai daugeliui sostinės vairuotojų žinoma Sūduvos gatve (jungiančia Justiniškes su Zujūnais) važiavau tikriausiai šimtas pirmąjį kartą. Bet tą vakarą nykiai purškiantis lietus, aklinai tamsi, be jokio žibinto gatvė ir viduryje mano eismo juostos numestas senas kibiras buvo tos dedamosios, kurios pranašavo nelaimę.
Norėdama apvažiuoti šiukšlę, vienu ratu nuvažiavau ant kelkraščio ir tą sekundę iš už posūkio išnirai Tu – keleivis „kaip iš vadovėlio“ (arba iš kelių eismo taisyklių): su atšvaitais apsuktais batais, atšvaitu, prikabintu prie striukės ir žibintuvėliu rankoje.
Grįžau į kelią „pas kibirą“ – jis neblogai apibraižė mašinos šonus – bet tada, pamenu, mintyse tik dėkojau visiems šventiesiems (nors nesu labai pamaldi ir daug jų nežinau...) už tai, kad tą vakarą kelyje ėjai būtent Tu – tas, kuris pasirūpino ne tik savo sveikata ir gyvybe, artimųjų nervais, bet ir mano ramia sąžine...
Tad dėkoju Tau ir linkiu geros sveikatos (kad dar ilgai blogi orai neatgrasintų nuo vaikščiojimo pėsčiomis), o svarbiausia - valdininkų malonės – kad pagaliau apšviestų Tavo, tikėtina, kasdienį kelią namo. Nespėjau padėkoti tąsyk – gal kartais perskaitysi čia...