Norintys išsaugoti optimizmo ir tikėjimo gėriu lašelį tikriausiai galvoja, kad katytė tiesiog pasiklydo. Našlaitėlės atsiradimo degalinėje priežastis gal nėra svarbi. Žymiai svarbesnė jos apverktina padėtis.
Kol kas katulė vakarais grįžta į degalinę, tapusią jai „namais“. Žodį „namai“ tenka rašyti kabutėse, nes katytė tik pamaitinama degalinės darbuotojų, o šaltas naktis leidžia tiesiog ant ledu naktimis virstančio betono, po darganotu rudeniniu dangumi.
Kol kas katelė atrodo puikiai: kailiukas švarus, nesusitepęs, nesunykusi ir neišsekusi. Vis dar neišsekusi... Tiesiog graži trispalvė dama kailiuko raštu deranti prie... rudens. Katytė neskuba rodyti didžiulio pasitikėjimo žmonėmis, privengia jų rankų.
Akivaizdu, kad katytės gyvenimas degalinėje ir šalia jos negali tęstis neribotą laiką. Net ir tai, kad degalinės darbuotojai ją maitina, nėra išsigelbėjimas.
Katytę pastebėjusi moteris nesiliauja dūsauti ir liūdėti, nes, anot jos, „tie, kam krenta į širdį, neturi galimybių laikyti, o tų, kurie turėtų galimybes, širdis tyli...“
Pasitelkę visas optimizmo ir vilties atsargas ieškome tokio, kurio širdis netylėtų, galimybės leistų – gal yra žmogus, priglausiantis liūdnąją rudeninę gražuolę.
Susisiekite su liūdinčia ir nerimaujančia katytės radėja Brigita, tel. nr. 8 685 55065, Vilnius.