P. Taviani, pristatydamas šį filmą, labai tiksliai apibūdino, ką jis norėjo pasakyti žiūrovui: „Net ir kalinys su baisu nuosprendžiu, net nuosprendžiu iki gyvos galvos, yra ir lieka žmogiška būtybė“.
Filmo idėja paprasta – pasiruošimas Williamo Shakespeare‘o „Julijaus Cezario“ atlikimui. Repeticijos vyksta kalėjime, aktoriai – kaliniai. Juosta prasideda triumfu – finalinio atlikimo vaizdu, o toliau seka pasiruošimas ir kasdienis kalėjimo gyvenimas, nejučia ištrinantis visas ribas tarp meno ir tikro kasdieniško gyvenimo.
Aktoriai vaidinimui parenkami atrankoje, kurioje turi būti ir supykę, ir atsipalaidavę. Jau tada atsiskleidžia jų temperamentas. Repeticijų metu į kalinių atliekamus dialogus įsipina jų kasdienio gyvenimo nuoskaudos, atsiskleidžia tarpusavio konfliktai. Stiprūs ir drąsūs vyrai, kalintys už sunkius nusikaltimus, tampa jautriais aktoriais, besistengiančiais kuo geriau atlikti savo rolę. Brutas (Salvatore Striano) vienoje iš repeticijų negali prabilti, nes Shakespeare‘o žodžiai sukelia jam skaudžius prisiminimus. Aktoriams atrodo, jog „Shakespeare‘as gyveno šiose gatvėse“. Istorijos pabaigoje vienas iš kalinių – aktorių ištaria: „Kai aš atradau meną, ši kamera man tapo tikru kalėjimu“.
Istorija kupina idealizmo, konfrontacijos, net ironijos (scena, kai aktoriams pasakoma, kad nešvaistytų laiko – dirbtų, o pastarieji atsako, jog jie laiko čia turi apsčiai).
Išėjusi iš filmo tarsi pasigedau daugiau kasdienio kalėjimo gyvenimo, bet... juk tie kasdieniai vaizdai ir yra toks tikrasis gyvenimas kalėjimo celėse, uždaroje erdvėje. Repeticijos, pasivaikščiojimas ir grįžimas į savo kamerą toliau mąstyti apie savo gyvenimą bei atliktus nusikaltimus. Ir kasdien tas pats... Juodai baltoje juostoje fokusuojamasi į kalinių – aktorių veidus, odą, kūnus, kurie išduoda, kaip žmogus jaučiasi tam tikrose situacijose, kokius prisiminimus jam sukelia tam tikros Shakespeare‘o eilutės.
Filmas apdovanotas „Auksiniu lokiu“ sulaukė daug priešiškų vertinimų. Filme daug palikta žiūrovų vertinimui ir skaitymui „tarp eilučių“, todėl neabejoju, kad būtent tai sukėlė tiek daug prieštaringų filmo vertinimų. Tai ne tik dokumentinė istorija, parodanti sustiprinto rėžimo kalėjimo kasdienybę, tai puikiai sukurtas televizijos teatras, kurį būtina pamatyti.
Išeinant iš salės, kai kurie žmonės kalbėjosi, jog nesuprato juostos. O kad ji sukėlė tiek daug skirtingų jausmų žmonių viduje, manau, tik parodo jos tikrąją vertę ir įtaigų poveikį žiūrovui.
SEANSAI
Lapkričio 14 d., trečiadienis, 21.20 val. „Forum Cinemas Vingis“, 1 salė, Vilnius
Lapkričio 19 d., trečiadienis 18.45 val., „Forum Cinemas Kaune“, 5 salė, Kaunas