Pristatymo metu nuskambėjo mintis, kad tai filmas apie žmones „einančius keliu, kuris niekur neveda“. Filmo herojai – du kelininkai. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Atšiauriame krašte Islandijos šiaurėje, atokiai nuo civilizacijos Alfredas ir Finnbogis dirba patį nuobodžiausią darbą, kokį tik galima įsivaizduoti – braižo skiriamąsias juostas ir kala kilometražo stulpus kelkraščiuose. Nei vienas, nei kitas pernelyg nesižavi nei savo darbu, nei kompanionu. Jiems visą vasarą tenka praleisti toli nuo artimųjų, valkiojantis nesibaigiančiais greitkeliais, nakvojant palapinėje ir nepatiriant jokių pramogų. Tokia priverstinė vyriška askezė, atrodo, neturinti jokios prasmės ir nevedanti į jokį tikslą, kaip tas nesibaigiantis greitkelis ir nyki rutina.
Ko verta tokia egzistencija?...

Vis dėlto siužeto atomazgoje peršasi kurioziška išvada: žmogaus gyvenimas gali įgauti prasmę net ir didžiausioje pasaulio dykynėje. Kai nežinai, kuriuo keliu žengti, rinkis daug nesvarstydamas ir nueisi būtent ten, kur reikia. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad kelias prasideda ne išorėje, o giliai širdyje. Žmogaus širdis priima svarbiausius egzistencinius sprendimus. Ją kažkas sukrečia ir priverčia mobilizuotis. Ima kaltis sąžinės ir pareigos jausmo daigeliai. Taip nutiko plevėsai Alfredui. N-toji sekso partnerė dramatiškai pranešė žinią, kad laukiasi jo kūdikio. Be to, paaiškėjo, kad ji nė už ką negalinti nutraukti nėštumo, esą dėl įgimto defekto vėliau neturėsianti galimybės pastoti. Netikėti nemalonumai lengvabūdį šio pasaulio dykinėtoją skatina pasirinkti kelią ir jam įsipareigoti. Tiksliau sakant, nukreipia jo širdį ta linkme, o kaip ten bus iš tikrųjų, pats Dievas žino...

Susitupėjusį rimtuolį Finnibogą ištinka kiek komiška širdies drama. Jis aria tame Dievo užkampyje, kad uždirbtų pinigų savo mylimajai išlaikyti. Tačiau mylimoji tuo tarpu nesnaudžia ir vieną didžiąją gyvenimo meilę iškeičia į kitą – asmeninį masažuotoją. Skausminga meilės ryšio atomazga skatina herojų kūrybiškai pažvelgti į savo gyvenimo formavimą, pažadina jaunatvišką avantiūrizmą.

Filmo kūrėjai žmogaus likimo itin nedramatizuoja. Veikiau švelniai pašiepia, atskleisdami jo silpnybes, pažeidžiamumą, jausmų nepastovumą, širdies naivumą... Paprasto žmogaus gyvenimo drama ir komedija čia taip arti viena kitos, kad stebint veiksmą norisi ne verkti, o krizenti...
Labai įdomu stebėti, kaip bręsta naivi sąmonė, tyrinėdama pati save. Tenka patirti kančių, bet ne pernelyg daug ir ne pernelyg gilių. Skausmas pastūmėja į savirefleksiją, o ši skatina ieškoti kelių atgal į džiaugsmingą patirtį. Visa tai susilieja į smagaus gyvenimo nuotykio piešinį, kuriame susipina įvairios paprasto žmogiško patyrimo gijos.

Apskritai filmo nuotaika optimistinė. Ypatingos gyvenimo sąlygos, izoliuojančios žmones nuo išorinio pasaulio ir priverstinai juos suartinančios, leidžia jiems geriau pažinti save, nes nuo savo partnerio kaip vienintelio veidrodžio niekur negali pasislėpti. Įdomiai atsiskleidžia dviejų žmonių santykių raida. Paaiškėja, kad abejingumas ir šiluma, panieka ir atjauta vienas kitam vaikšto visiškai greta viena kitos. Įprastinėmis aplinkybėmis veikiausiai net negalėtum patirti tokio žmogiško ryšio įvairiapusiškumo, išmėginti visų jo galimybių. Gal net neatitrūktum nuo paviršutiniško priešiškumo ir pasidygėjimo...
Šiaip ar taip dviems jauniems islandams keliaujant „Bet kuriuo keliu“ peršasi mintis, kad likimas pasiveja žmogų bet kuriame kelyje... net jei tai būtų kelias, kuris niekur neveda.

FILMO SEANSAI

Lapkričio 13 d., antradienis, 15.00 val. „Forum Cinemas Vingis“, 9 salė, Vilnius

Lapkričio 16 d., penktadienis, 21.00 val. „Forum Cinemas Kaune“, 5 salė, Kaunas