Nieko daug neplanavus užsukau į artimiausią piceriją šalia darbo. Oras buvo geras, lauke prie stalelių sėdėjo žmonių, tačiau nebuvo sausakimša. Užėjau vidun - vos keli žmonės. Taigi, ten ir apsistojau (vėliau supratau, kad tai buvo klaida).
Po kelių minučių gavau meniu ir jau laiminga rinkausi, kuo čia galėčiau pamaloninti skrandį. Pagalvojau, kad žmonių nedaug, laukti ilgai turbūt neteks, taigi imsiu ką nors rimtesnio (na, tai, ką reikia gaminti, o ne tik į lėkštutę sudėliot). Deja, laikas bėgo, padavėjas nesirodė, o mano viltys gauti kažką „rimtesnio“ seko.
Besėdėdama ir bežiūrėdama į mikliai besisukančius picų kepėjus, persigalvojau - imsiu eilinę picą, bus greičiau. Pralaukiau 15-20 min. Pagaliau atėjo padavėjas. Vis dar turėjau vilčių dėl picos. Paklausiau, per kiek laiko iškeps. Truputėlį sudvejojęs, padavėjas atsakė, kad jau pradeda rinktis žmonės, tai turbūt teks palaukti 15-20 min. Tiek laiko aš neturėjau, nes jau iš savo valandos „pietų“ pertraukos buvau „išnaudojusi“ 20 min. Tiek to, pamąsčiau, imsiu kavos ir pyrago, nes įpilti į puodelį kavos ir pašildyti pyragą bus greičiausia, o į kitą vietą jau nebeturiu kada eiti.
Taigi, sakau - kapučino ir obuolių pyrago. Užsakymas priimtas, viltingai dairausi į barą. Ir tada pastebėjau, koks veiksmas vyksta. Iš tarnybinių patalpų išnyra putloka tetulytė, basiausiai nepatenkintu veidu. Supratau, kad ieško kažkurio padavėjo/-os. Susiranda. Tas vargšelis bando kažką aiškinti, tačiau piktoji ponia atšauna, kad jai neįdomu ir nusitempia jį už rankos. Dar įkandin barmenė jam spėja sušukti „dabar tau šakės“.
Stebiu tą absurdo komediją toliau. Barmenė pilsto gėrimus, stato visus ant baro, padavėjai ateina ir pasiima savo užsakymą. Ogi žiūriu - tarp visų taurių ir puodelių stovi mano vienišas, pamirštas kapučino. Po kurio laiko barmenė tą puodelį paima, pakeičia subliuškusią pieno putą ir pastato vėl (kava ta pati - puta kita). Niekas neprieina paimti. Vėl pakeičia putą (net nežinojau, kad taip įmanoma), vėl pastato... Ir taip kokius 3-4 kartus. Jau bandau įsivaizduoti kokio šaltumo ta kava turėtų būti tiek laiko prastovėjusi ant baro.
Nebeapsikentusi barmenė liepia pakviesti manąjį padavėją, kad kavą pasiimtų. Bet, pasirodo, niekas to padavėjo nepažįsta, nes jis dirba pirmą dieną. Vėl išnyra putlioji griežtoji tetulytė, pradeda rėkti ant visų esančių padavėjų, kodėl jie nepadeda naujokams, kad blogai dirba ir t.t. Kyla nedidelis sąmyšis, darbuotojai bando aiškinti, kad jie nespėja ir pan. Piktoji ponia nieko nenori girdėti - vienintelis jos noras, kad visi klientai būtų patenkinti, nesvarbu, kokia kaina.
Tuo tarpu picerija pradeda sparčiai pilnėti, padavėjai laksto lyg patrakę, aptarnauja daugiausia (kažkodėl) tik lauke sėdinčius. Laukiu toliau, iki mano „pietų“ pertraukos pabaigos lieka apie 15 min. Pagaliau, iš kito picerijos galo atlekia padavėjas, griebia kavą, prilekia prie manęs, mandagiai atsiprašo ir paaiškina, kad šiandien jie nieko nespėja.
Kadangi žiūriu į jį klausiamu žvilgsniu, pasiteirauja, ką dar be kavos užsisakiau. Netrukus sulaukiu ir savojo obuolių pyrago... Na, jeigu tą visą reikalą galima taip pavadinti. Pasirodo, mano obuolių pyragas turėjo būti karštas ir dar su ledų kaušeliu. Žiūriu aš į tą objektą ir nežinau - valgyti, ar atiduoti atgal - atšalęs pyrago gabalėlis plaukia pieno baloje. Paragauju kavą - šalta... Suima siutas, pagalvoju, kad turbūt kviesiuosi tą tetulytę ir liepsiu jai paragauti, tačiau laiko beturiu 10 min, o skrandis negailestingai gurgia. Taigi, greitai sukemšu tą „pyragą“, išgeriu atšalusią kavą, susimoku ir išeinu.
Taigi, klausimas - kas kaltas, kad pietų pertraukos neužtenka, norint pavalgyti picerijoje 11 val. ryto? Padavėjas, kuris dirba pirmą dieną, nieko nežino ir nespėja? Putlioji tetulytė, belakstanti ir bešaukianti ant viso pasaulio? O gal turtingas dėdė, kuris valdo piceriją ir nenori suprasti, kad iš žmogaus neįmanoma išsunkti daugiau negu daug? Telieka klausimas atviras.
P.S. Linkėjimai mane aptarnavusiam padavėjui - LAIKYKIS (gaila, pamiršau vardą. Bet gal be vardo ir geriau, nes „valdžia“ tikrai nepraleis progos aprėkt).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Susidūrėte su panašia situacija? Papasakokite! Siųskite savo rašinius el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt arba kelkite jas DELFI Piliečio sistemoje.