Latvių režisierius Yevgeny'us Pashkevich'ius savo mintims perteikti pasitelkia daug nesutarimų keliančią Lilith asmenybę. Sakoma, kad ji buvo pirmoji Adomo žmona, sukurta kaip ir jis – iš molio. Lilith, nesutikusi nusižeminti prieš Adomą ir pripažinti jo viršenybės, paliko rojų. Apie tolimesnį jos likimą galima rasti daugybę legendų arba net sukurti savo versiją.
Prancūzų rašytojas Anatole'as France'as pasirinko antrąjį variantą. Jo raštai apie Lilith tapo pagrindu šiam latvių filmui. Lilith – vyrų suvedžiotoja, keliaujanti amžiai iš amžių po vis kitus kraštus, tenkindama savo geidulius.
Jos geidulingumas perteikiamas ir ekrane daugybe sekso scenų. Keletas iš jų padarytos išties įdomiai, iš pirmo žvilgsnio atrodo, tarytum simboliai skirti perteikti kažkam gilesniam. Bet vos pradėjus analizuoti, ieškoti esmės, tenka nusivilti. Mat visi kiti sekso aktai filme yra kaip tik tai: seksas be jokios potekstės.
Tačiau atmetus visas analizes ir gelmės paieškas – kadrai ekrane atrodo išties puikiai. Pasirinktos įdomios vietos, gražus sužaidimas ugnies atspalvio apšvietimu, operatoriaus įdirbis leidžia mėgautis maistu akims ir vaizduotei.
Muzika taipogi stipriai prisideda prie bendro efekto sukūrimo, tam tikrais momentais dirba drauge su rodomu vaizdu, o kartais net ir perima vadžias ir pati viena formuoja atmosferą, kurios vien vaizdu nepavyktų sukurti.
Didžiausia bėda yra tai, kad filme veikėjų asmenybės nekinta. Pagrindinė veikėja – Lilith ir jos dukterys išlieka tokios pačios, nesvarbu, kiek šimtmečių skirtų rodomas scenas. O juk taip norėtųsi pamatyti kitą šios geidulingos būtybės pusę, sužinoti jos motyvus...
Kiti veikėjai lygiai taip pat nesikeičia, veiksmui besivystant nesužinome apie juos nieko naujo. Tie keletas personažų, kurių istorijas tikrai norėtųsi sužinoti – išnyksta laike, o jų vietoje atsiranda visiškai nauji charakteriai.
Šią kelionę per laikmečius – iš septyniolikto amžiaus į devynioliktą ir dar toliau, iš dalies galima pateisinti techniniais nesklandumais. Mat režisierius retsykiais turėjo sustabdyti darbą dėl finansinių bei techninių kliūčių. Viena iš pertraukų tęsėsi beveik septynetą metų.
Nesugebu pateisinti vienintelio dalyko: Biblijinio siužeto pasirinkimas savotiškai įpareigoja. Tema pati savaime iškelia tam tikrus uždavinius, kurių šiam filmui nepavyko iki galo įgyvendinti.
Režisierius Y. Pashkevich'ius minėjo, jog šį filmą kiekvienas žiūrovas susikuria sau pats. Tad jeigu norime vizualinio stimulo fantazuoti – Golfo srovė po ledkalniu tikrai suteiks peno pasąmonei.