Filmo trukmė buvo kiek daugiau nei dvi valandos, tačiau ir taip ilgas filmo pabaigos laukimas tapo dar ilgesnis ir atrodė, jog filmas truko bent tris su trupučiu valandos. Dar nespėjus įpusėti filmui, žmonės aplinkui ėmė muistytis, tikrinti savo telefonus, o kai kurie net užsnūdo. Šių įvykių priežastimi tapo nelabai įdomiai pateiktas siužetas bei įtampos ar tiesiog geros veiksmo dozės stoka.
Į filmo režisieriaus kėdę sėdo ankstesnių Borno trilogijos dalių scenaristas Tonis Gilrojus. Tiesą sakant, tai labai pasijautė. Filme dingo įdomiais kadrais bei rakursais nufilmuotos veiksmo ir muštynių scenos, kurių tikrai nepasigedau nei Dugo Lymano, nei Polo Grengraso Bornuose, kuriuose režisieriai bandė sukurti ir parodyti domiau ir kokybiškiau. Ne veltui ankstesnius filmus režisavo profesionalūs režisieriai, o ne scenaristas (prieš tai režisavęs keletą dramų), kuris tik bandė atkartoti praeitus Borno filmus tiek siužetu, tiek režisūra.
Filmo scenarijus buvo viena iš tų detalių, kuri tiesiog smukdė filmą žemyn. Nors nė vienas Borno filmas nepasižymėjo genialiu scenarijumi, tačiau filmai bent jau buvo pateikti tikroviškai, ir pamatęs pirmuosius tris filmus nepradėtum abejoti filmo realumu, kaip pradedi abejoti šiame filme.
Vaistai, pakeliantys tavo IQ bei priverčiantys tavo kūną būti tobuliausios fizinės būklės. Arba virusas, kuriuo užkrėtęs žmogų gali jį padaryti amžinai protingu ir stipriu? Dvelkia banaloka moksline fantastika, įtraukta į šiuolaikinį veiksmo filmą. Jau geriau ir nepradėti kalbėti apie veikėjų dialogus, kurių pavyzdžius galima pamatyti bet kokioje pigioje romantinėje komedijoje ar veiksmo filme.
Nors aktoriai, vaidinę filmę, priskiriami Holivudo grietinėlei, mano nuomone, jie atliko tikrai apgailėtiną darbą vaidindami. Jeremis Reneris, prisipumpavęs raumenų, bandė atkartoti savo pirmtaką Metą Daimoną, tačiau patirties stoka, o gal ir aktorinių sugebėjimų stoka jam pakišo koją vaidinant superžudiką Aroną Krosą.
Reičel Veis - kita garsi, oskarą už filmą „Ištikimas sodininkas“ laimėjusi aktorė, kurią, manau, visi puikiai atpažintų iš filmo „Mumija“ vaidina biochemijos mokslų daktarę, prisidėjusią prie fantastinių tablečių, priverčiančių žmogų būti stipriu ir protingu, kūrimo. Nors aktorė ir tituluota, o dar svarbiau – įtikinamai vaidinanti, šiame filme ji tikrai nuviltų daugelį savo fanų dėl savo neįtikinančios bei prastos vaidybos.
Trumpais epizodais filme pasirodydavo ir kaprizingasis aktorius Edvardas Nortonas, kuris suvaidino, berods, CŽV agentą, atsakingą už Kroso likvidavimą. Kadangi aktorius ekrane pasirodo tik trumpiems epizodams, man buvo pakankamai sunku suprasti jo reikšmę filme.
Apie operatoriaus darbą daug kalbėti nevertėtų, nes filmas buvo nufilmuotas kaip tradicinis veiksmo filmas. Kamera nemažai judėjo, bandydama suteikti daugiau dinamikos veiksmo scenoms arba tiesiog jos pridėti pasyviems dialogų ar kelionių epizodams. Prie to paties galima pakalbėti ir apie specialiuosius efektus, kurių filme buvo mažokai dėl veiksmo stygiaus visame filme.
Galiausiai, atėjo eilė filmo fonotekai, bei garso efektų aranžuotei. Filmas neturėjo išskirtinio garso takelio, kuris būtų mane nustebinęs ar sukėlęs norą jo paklausyti po filmo, neskaitant ankstesniuose Bornuose naudoto (Moby – Extreme Ways), kurį sugrojo filmo pabaigoje. Garso aranžuotė nieko neišsiskyrė, tačiau tai turbūt funkcionaliausias filmo aspektas, kuris būtų dar reikšmingesnis, jeigu filme būtų daugiau veiksmo, kurio tikrai pasigedau.
Sudėjus visus taškus ant i galiu pasakyti, kad filmas „Bornas – Palikimas“ tėra dar vienas Holivudo tęsinys, su pakeistais aktoriais, kuris tikrai nėra vertas jūsų pinigų. Tačiau, jeigu norite nueiti į kiną pažiūrėti „lengvo“ filmo be didesnės idėjos, kuriame vaizduojamos senos, kaip pasaulis, pasitikėjimo, kovos už teisybę ir korupcijos potekstės – eikite. Tačiau, manau, kad nusnūsti namuose būtų patogiau ir pigiau.
Jeigu filmą tektų įvertinti, vertinčiau jį 43/100.
Antanas rekomenduoja pažiūrėti šiuos dokumentinius filmus:
1. „Bowling for Columbine“ - atsigręžiama į JAV vyraujančią ginklų kontrolės problemą per mokyklos žudynių prizmę;
2. „Prieš parskrendant į žemę“ - labai graudus ir verčiantis susimąstyti, apie vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis, filmas;
3. „Apocalipse: The Second World War“ - keletos dalių istorinis filmas apie Antrąjį Pasaulinį karą nuo pat pradžių iki pat galo (tikrai patiks istorija ar karu besidomintiems);
--
Rašyk šiuo metu kino teatruose rodomo filmo recenziją ir tapk DELFI recenzentu Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje! Visas sąlygas rasi čia.