Pagrindinė mintis, kuri kirba mano galvoje - ar supranta bendraamžiai, kodėl reikia balsuoti? Negvildensiu klausimo, kiek jaunimo ateis, kiek sugadins balsavimo biuletenius ir panašiai. Galbūt, lengviau šiuo atveju bus pabandyti paaiškinti, kodėl svarbu, kad būtent motyvuotas ateitų ir vienaip ar kitaip išreikštų savo nuomonę.
Pirma priežastis yra viena tų, kuri skamba banaliai, tačiau yra tiesa. Balsavimas - pilietinė pareiga. Dalyvaujant PLJS 2012 diskusijoje apie jaunimą ir politiką, Lietuvos švietimo sistemos siūlomas pilietinis ugdymas buvo pasmerktas neigiamais įvertinimais. Vis dėlto, žodžiai "pilietinė pareiga" pakankamai gerai įkalti į galvą. Logiška būtų pagrįsti tai paprastu pavyzdžiu. Jei piliečiai nustotų vykdyti savo įsipareigojimus valstybei, gal ir valstybė galėtų liautis teikusi paslaugas piliečiams. Visuomenės sutarties (angl. social contract) teorija gilesnė ir reikalaujanti žinių, tačiau paviršines mintis gali suprasti bet kuris jaunas žmogus. Tad visi laikantys save Lietuvos piliečiais turi padaryti tik vieną paprastą pasirinkimą: arba ignoruoti Seimo rinkimus, arba išsirinkti favoritus ir nueiti prie balsadėžės. Asmeniškai aš neskatinčiau protestavimo prieš rinkimus, vis dėlto, jei žmogus sugeba konstruktyviai kritikuoti sistemą, jis taip pat konstruktyviai galėtų ir ją pakeisti.
Antras argumentas, mano manymu, yra labai svarbus. Seimas, kurį išrinksime rudenį, vienaip ar kitaip dalyvaus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai procese. Išrinkti parlamentarai galbūt taps ministrais ir didele dalimi lems pirmininkavimo sėkmę. Taip pat stabilus Seimo darbas būtų puikus šansas parodyti Lietuvą kaip sėkmingą šalį. Juk niekas nenori, kad, pavyzdžiui, ūkio ministru taptų žmogus, nemokantis net lietuvių (o ką jau kalbėti apie anglų) kalbos, o Vyriausybė būtų suformuota nevengiant atvirų ginčų. Lietuva pirmininkavimo EST laikotarpiu bus lyg po padidinamuoju stiklu, todėl nesinorėtų, kad daug pastangų reikalaujančios URM viešųjų ryšių akcijos nublanktų prieš skandalus Seime ar Vyriausybėje. Naujieji parlamentarai dalyvaus ne tik susirinkimuose, bet ir priėmimuose. Dėl šios priežasties rinkėjai galėtų atkreipti dėmesį į kandidatų praeitį, jų moralines nuostatas. Visa tai bus svarbi komunikuojamojo Lietuvos įvaizdžio dalis. Tad žmonės, kurie taps Seimo nariais rudenį, turės visus įrankius nestabdyti Lietuvos kelio į europinį pripažinimą.
Trečia... Lietuva ganėtinai sėkmingai susitvarkė su krize, kalbant apie bendrus rodiklius. Visuomenės nuomonė šiuo atveju mažai atitinka realybę, todėl jaunimas, turintis daugiau žinių ir platesnį suvokimą apie valstybės veikimą bei tolesnes ekonominio ir socialinio vystymosi perspektyvas, galėtų tarti svarų žodį, kad po rudens rinkimų, viskas nebūtų verčiama aukštyn kojomis. Niekam nepaslaptis, kad kai kurių partijų noras - nubraukti visus A. Kubiliaus Vyriausybės darbus, pradėti reformas nuo nulio. Sumaištis tarp įstatymų, rietenos žiniasklaidoje – tokie reiškiniai niekada neveda šalies į tobulėjimą. Priešingai, tik dar labiau skatina žmones nusivilti valdžia, pasiduoti populizmui. Noras matyti Lietuvą ir toliau žengiant progresyviu keliu ne tik intelektualų, bet ir paprasto jaunuolio galvoje padeda apsvarstyti artėjančią galimybę padėti Tėvynei nesustoti. Tikslas turėtų būti turėti stabilią, aiškią viziją turinčią, pradėtus darbus galinčią tęsti valdžią.
Galbūt naivu manyti, kad jaunimas staiga ims domėtis politika, tačiau bet koks postūmis turėtų būti vertinamas gerai ir nekritikuojamas. Galbūt naivios mano mintys ir nepagrįstos aiškiais faktais, tačiau taip mąstyti man atrodo paprasčiausiai logiška. Galbūt aš dar naivi ir nesuprantu politikos taip, kaip rimti politologai. Galbūt parašiau tik gražų rašinėlį, o galbūt ir rimtą žinutę jaunuoliams...
Manau, kad sveika yra visą jaunimą pakviesti bendrai diskusijai. Juk niekas kitas už juos lapelyje nepažymės kandidato pavardės. Tad bendraamžiai, kas bus jūsų favoritai? Ar neignoruosite ateinančių Seimo rinkimų? Ir svarbiausia, ar nesustabdysite jau gerokai įsivažiavusių Lietuvos rogių?