Apie devintą valandą vakaro įsijungus televizorių laukiau lietuvės pasirodymo ritulio stūmimo rungtyje. Tačiau tuo metu ekrane teko stebėti specialią laidą, kurią vedė tikrai ne pati profesionaliausia žurnalistė, kalbindama sporto žinovą apie lengvosios atletikos atstoves.
Pats kalbantysis, matėsi, jog nėra susikoncentravęs į pokalbį, nes jo akys vis nukrypdavo į mums nematomą ekraną, kur buvo rodomos rungtys tiesiogiai iš Londono. Tačiau mūsų šalies operatoriai nusprendė, jog įdomiau stebėti du žmones, diskutuojančius apie galimas pergales nei savo akimis stebėti veiksmą stadione.
„Štai matome, kaip A.Skujytė nustumia rutulį“ - pasakė žurnalistė, o tuo tarpu televizijos žiūrovai vis dar stebėjo ją ir jos kolegą, su jauduliu stebinčius vaizdus savo ekranuose. Taip ir nepamatėm antrojo lietuvės stūmimo, sužinojom tik rezultatą. Tiesą sakant, ir prieš tai bėgusios L. Grinčikaitės bėgimo rezultatą ir vaizdo pakartojimą galėjom stebėti už žurnalistės nugaros kabančiame televizoriuje ir bandyti įsivaizduoti, ką jis transliuoja.
Atrodo, olimpinė studija skirta dienos naujienų apžvalgai ir komentarams, tačiau ji tikrai skirta ne tam, kad trukdytų žiūrovams mėgautis juos dominančiomis sporto šakomis ir ypač lietuvių pasirodymais. Gal ir džiugu, kad turim galimybę stebėti įvairias rungtynes, girdėdami lietuvišką komentatoriaus balsą. Deja, tokiais atvejais, kai olimpines žaidynes užgožia žurnalistai, tesinori išjungti televizorių ir nerti į interneto platybes ieškoti galimybės jas stebėti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!