Net tam, iš vienuolyno žilajam išminčiui, ūsus ant tiek juokingai su peruku užklijavo, lyg rodėsi žiūri momentą iš kičinio MTV klipo. Buvo toje juostoje ir dar daug tokių klišių perdozavimo, tad dėl to jo net iš trijų kartų – neperžvelgiau. Tačiau...
Heath Ledger, įspūdingai patobulinta Bale’o vaidyba, surinkti visokie Freemanai, Cane’ai, Oldmanai. Holivudinių klišių būta, bet vos kelios kitos, o kastingo pasidarbuota – taikliai kaip niekad. Tokia štai buvo sekanti Nolano – „The Dark Knight“ juosta.
Vien įspūdį paliko pagrindinės moteriškos personažės tipažas – natūrali, miela ir šiltai simpastiška. Iškart atsimenu ketvirtą Terminatorių, kur pana, pabėgusi iš grožio salono Beverli Hilse, nusileidžia iš malūnsparnio aptemptu odiniu triko, priklijuotom centrimentrinėm blakstienom bei vizgina nupoliruotą uodegą. Aplink tuo metu vyksta Pasaulinis karas IV su mašinomis ir kompiuteriais, bet who cares? Terminator 4 buvo ant tiek prastas vien dėl tokių super neigiamų smulkmių, kurios iš esmės sugriovė velniop gerą su milžinišku potencialu kurtą projektą (ir net nepamenu – Connorui pavyko aną dyvą „patvarkyt“ aplink šaudant lazeriams ar ne).
Trilogijos pabaiga... Joje Nolanui iškilo trys problemos: 1) Kuo pakeist praeito filmo sėkmę – velionį Ledgerį (aka Joker) 2) kaip išlaikyt tą makabrišką atmosferos liniją, kuri kaip juodas smogas tvyrojo ekrane ir skandino tamsumoje susirinkusius salėje 3) Scenarijus, scenarijus, scenarijus...
Tiesą sakant, mane labiausiai neramino pirmasis punktas. Sutikite, kad Betmane Ledgeris yra praktiškai tas pats, kas kokiuose „Queenuose“ F. Mercuris. O ir naujasis blogietis (vardu Bane’as) dar ir kaukę mūvi... Kai tuo tarpu Jokeris vesdavo iš proto vien savo šizofrenijos iškreiptomis veido mimikomis ar iš akių sklindančiomis kreivomis psichopatinėmis išvaržomis.
2,5 valandos ir vos kartą žvilgtelėta į laikrodį. Patikėkit, bojevykams aš kaip niekad esu reiklus, nes mėgstu filosofinius, giliai, kaip sakoma, kapstančius dalykus. Bet čia, šiame filme, viskas buvo daug geriau nei „ai, bent tegu normaliai būna, kad nebūt gaila sumokėtų litų“.
Seniai nemačiau geresnio scenarijaus veiksmo filmui. Jame nėra kažkokių akį rėžiančių loginių klaidų, dengtis akis verčiančių nesąmoningų scenų / dialogų / intarpų ar nervintis dėl kokios vienos lėvos aktorės, kuri pateko į filmą grynai per kanalus, visiškai nemokėdama vaidint ir taip gadindama visą juostą (kaip kokia Megan Fox „Transformeriuose“). „Dark Knight Rises“ šiose vietose ryškių trūkumų, mano akimis, netūrėjo, o privalumus mes bandysime nupasakoti.
Scenarijaus. Juk, tarkime, lietuviškasis Tadas Blinda laisvai būtų tapęs LT-kino-vizitine-korta, jei ne neaišku kokio čiudiko kurtos pasakos be ryšio, kas sugadino viską, visą darbą. Vienintelis minusas man „Dark Knighte“ yra tas, kad iki šiol man yra ne itin aišku, kodėl Bane‘as taip jau norėjo susprogdinti visą Gotamą? Nes, tarkim, Jokerio motyvai buvo itin aiškūs ir žiūrint filmą – nuosekliai išdėstyti. Gi su Bane‘u... Nespėjau su mintim. Juk daug žmonių pragare gyvena, neteisingai kalėjimuose sėdi, pjaustosi mentališkai venas dėl ideologijų, seksualinių neatitikimų ir pan. Net Breivikas, atsiprašant, nesiruošė Norvegijos visos nušluoti. Na, bet vis gi čia yra komiksas ir kas be ko, reikia daugiau tragiškumo, makabriško, masiškumo.
Nors, kaip minėjau, filmas trunka 2,5 valandas, bet nė kiek neprailgsta. Ypač stiprus yra garso takelis, taiklūs perėjimai nuo vieno pasakojimo / scenos prie kito, operatoriaus darbas – atskiri komplimentai, na o spec. efektai, tegu lieka visokiems „Spidermanams“, nes „Dark Knighte“ jie tebuvo skanūs / taiklūs papildiniai... Papildiniai sukurti kietą dinamiką, aštrų veiksmą, įspūdingą tikrovę. Aktoriai – asmenybės ir kastingo meistrų teisingai paskirstyti vaidmenims. Nevardinsiu jų pavardžių, jų čia ištisas Dream Teamas, kuris nusileidžia nebent naujausiam Stallonės „šedevrui bojavykui“.
Viso filmo metu net jei ir labai būtum norėjęs – nebūtum radęs laiko sulakstyt ant lengvo į WC. Jau atrodo, kad viskas, kas įmanoma, jau įvyko, bet štai gražuolė Miranda, padėjusi konstruoti generatorių bei žinanti, kaip juo naudotis, yra, pasirodo, išdavikė – Bake‘o dukra. Ir taip visą filmą – atsipalaiduoji, bet jau po 5 min laikaisi įsikibęs kėdės atlošo nuo „siurprizo“. Na, o finalas – du zuikiai vienu šūviu. Ir jautriam žiūrovui, kuris nori pabliauti į popcorno kašį, ir tradiciniams, tiems, kurie nori hepiendų bei išeit iš filmo, pasikrovę teigiamų emocijų. Toliau – nepasakoju.
Tad šį savaitgalį, broliai, seserys, draugai ir kultūristai, Kultūrnamis rekomenduoja aplankyt trilogijos „The Dark Knight Rises“ pabaigą artimiausiame kino teatre. Tai filmas, kuris ne tik nenusileidžia pirmtakui, bet ir atranda ne vieną naują žiedą, kurie žydi juodai ir lieka po seanso rankose dar ilgai nenuvytę.
--
Norite pasidalinti savo įspūdžiais iš filmo ir Jūs? Siųskite savo rašinius el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt!
