Žinia apie „Nykštukus“ pasiekė miesto kačių maitintoją Nataliją. O tada apie juos sužinojome ir mes. „Ką gi daryti, nėr kur jų padėti, niekas neima ir jie jau leisgyviai, užkasti – niekas to nedarys, o migdyti...“ (žinoma, juk visi apsikrovę mažais kačiukais, o čia dar ir šuniukais pradėjo „lyti“).
Siaubas kažkoks: septyni, dar akli, leisgyviai ir... kas gi bus toliau, jei išgyvens!? Bet giliai širdy tikėjau ir save garsiai tikinau, kad kitapus monitoriaus visuomet yra palaikančių. Save raminau ir laiko ilgiems apmąstymams neturėjau. Nebuvo aišku, ką tą moteris galėjo jiems padaryti, jei taip nekentė. Ir kokia jų būklė – ar ilgai nevalgę, ar ilgai nemasažuoti pilveliai (kas labai labai pavojinga!). Ir čia vienintelė šovusi į galvą mintis - „Gintarė“! Galvoje sukosi, ką gi čia dabar jai pažadėjus, kad ryžtųsi nelengvam žingsniui – bemiegės naktys, pampersai ir pieno mišiniai... Bet žadėti nieko nereikėjo. Netrukus, supakuoti į plastikinę vonelę, jie keliavo į saugų gyvenimą.
Sutarėme, kad ieškosime šunų mylėtojų, kurie sutiks pasidalinti atsakomybe su mumis - perimti kažkiek globotinių (juk septyni – ne du ir ne vienas...). Gintarė lelkus galės žiūrėti iki dovanojamo amžiaus, o vėliau tai bus neįmanoma dėl numatytos kelionės.
Bet dabar apie „leisgyvius“ Nykštukus.
Riebūs, minkšti burbulai. Penkios sesytės ir du broliukai. Viena rubuilė jau užvakar buvo atsimerkus. Šiandien visi mato pasaulį. Kad tik žinotumėte, kaip jie mus buvo išgąsdinę – nupirkto puppy milko (spec. pieno) valgyti atsisakė, spjaudėsi kaip neklusnūs „besiožiuojantys“ vaikai. Gintarė ir per vieną buteliuką, ir per kitą čiulptuką, ir švirkštuką. „Pati valgyk!“
Tada skambinome visais varpais – ką gi jiems duoti!? Vienas sveria 750 g, o tai reiškia, kad per dieną maistas skaičiuojamas ne vienetais, o šimtais gramų! Ir pagaliau – nušvitimas. Vienos geros globėjos Meilės patarimu mylimiems ir jau nubučiuotiems bedančiams buvo pasiūlyta „super“ košė! Mėsytės, morkytės, ryžiukai ir viską per sietelį – žodžiu, tyrelė, šliūkštelėjus ten maistingo pienelio ir probiotikų. Reikėjo matyti ir girdėti, kaip jie tą masę čiulpė. Košė Gintarės namuose buvo visur, kur tik apsidairysi, „kindziukai“ apsidirbę tiek, kad tyrė pasiekus ausų landas! Laimei, viskas vyksta pagal planą – visi septyni Nykštukai noriai valgo, savarankiškai nušliaužia ant palučių tualetui ir mėgaujasi gyvenimu bei savanorės Gintarės rūpesčiu, kantrybe ir meile.
Labai tikimės, kad tas, kuris buvo nusprendęs visus septynis Nykštukus užkasti ar dar „ką nors padaryti“, ilgai sau neatleis ir gailėsis. Viena šunytė į akis žiūrėtų kastuvą laikančiam žmogui. Klausimas, į kurį atsakymo nesitikiu: kodėl žmogus taip tvirtai įsitikinęs, kad jo gyvybė yra svarbesnė už kitos rūšies būtybę? Iš kur čia toks „faktas“ tar mūsų paplitęs? Juokinga.
Dabar svarbu, kad mažiukai augtų sveiki. Žinoma, be Jūsų pagalbos negalėsime jų išauginti ir paleisti į visavertį gyvenimą.
1. Ieškome laikinų globėjų iki padovanojimo. Pasidalinkime džiaugsmu! Kas vieną, kas du. Dėl gyvūnų gausos mažyčiai Nykštukai Gintarės namuose gyvena narvelyje. Netrukus jiems bus reikalinga erdvė lakstyti ir išdykauti ir normaliai vystytis. Būsime labai dėkingi.
2. Taip pat labai tikimės gerų žmonių pagalbos perimant jau ūgtelėjusius Nykštukus, kai jie bus visiškai savarankiški ir Gintarėlė negalės jais pasirūpinti (rezervacija galima bet kuriuo paros metu).
3. LABAI REIKALINGA PAGALBA FOTOGRAFUOJANT! Be gražių nuotraukėlių pasidovanoti nebus lengva.
Kviečiame visus neabejingus prisidėti prie šuniukų Nykštukų gelbėjimo!
Mums labai reikalingos priemonės, maistas ir vitaminai/vaistai:
- Vienkartinės palutės, žemi indai/dubenėliai, vaikams skirtos higieninės drėgnos servetėlės (kad būtų švarūs ir kvapnūs);
- Vištienos faršas/ vištienos kt. mėsa, morkos, ryžiai arba mažiems šuniukams skirti konservai (kad būtų sotūs ir patenkinti);
- Probiotikai „Enteromicro“, vaistukai nuo kirminų mažiems šunyčiams (kad būtų sveiki ir stiprūs).
Mūsų mažieji ėdrūnai kaip reikiant ūgtelėjo. Verčia Gintarės namus aukštyn kojom. Visi skirtingi, ypatingi. Džiaugiamės, kad jų niekas nespėjo nugalabyti, mylim juos. Bet labai sunkiai verčiamės. Reikalinga parama, taip pat reikalingi laikraštukai. Palyčių nebeįperkame. Niamnioja visi kaip mažyčiai paršiukai, na, svarbiausia, kad noriai ir daug. Būsime dėkingi, jei padėsite mums jais rūpintis.
Norėtume padėkoti Gintarei už pagalbą – laikiną globą. Jei nebūtų skirtas jiems kamputis tavo namuose, šiandien nebereikėtų rašyti šio straipsnio. Ačiū tau.
Ačiū visiems už paramą ir pagalbą! Ji mums labai reikalinga. Daug gyvūnėlių galime išgelbėti drauge. Prisidėkite. Niekas pasauly taip nuoširdžiai nebus dėkingas, kaip nuskriaustas beglobis. Dėkojame.
Skambinkite, rašykite: 861558898; 868973782
info@rainiukas.lt
www.rainiukas.lt