Va, čia tai – absurdo pjesė. Na, turiu galvoje ne tik tą situaciją, kai moterys, pasitelkusios visas gudrybes, bando užkariauti ir savo pusėn patraukti joms patinkantį tą patį vyrą (šį elgesio fenomeną vadinu „minios instinktu“), bet ir situaciją „reikia tau, reikia ir man“ arba „tu gali, o kuo aš blogesnė?“.
Bet ar iš tikrųjų jai reikia to paties, ko ir draugei? Kas tai? Tokio elgesio ir beprasmio konkuravimo priežastis – menkas savivertės jausmas, nepasitikėjimas savimi ne tik kaip asmenybe, bet ir kaip moterimi ir kalnas kitų kompleksų. Na, o gal tai paprasčiausiai – prigimtis ar gamta?
Ilgą laiką analizuojant asmenines situacijas ir bendravimą su moterimis, pradedu mąstyti, jog moterų (žinoma, ne visų) ne tik asmenybės, bet ir moteriškumo identitetas yra neaiškus ir apgaubtas tirštos miglos.
Be to, kaip mano asmeninė patirtis rodo, nežinau, kaip Jūsų, moterys linkusios viena kitą labiau smerkti. Noriu pasakyti, kad yra situacijų (nukrypimas į „kairę“, neplanuotas nėštumas ir kt.), kuriose moteris moterį smerkia ir bado pirštais labiau nei tai daro vyrai (vyras moterį).
O juk ar neturėtumėme viena kitos palaikyti? Juk, atsiprašau, vyrai, bet tai – tiesa, yra dalykų, kuriuos tik mes, moterys, galime suprasti ir viena kitą palaikyti, nuoširdžiai patarti ir padėti. Argi taip sunku? Na, sunku nebent tada, kai moteriškoji tapatybė išgyvena krizę... ir ne tik.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!