Numanau, kas paskatino šį sprendimą. Rinkimai vis artėja, laikrodis tiksi, taigi reikia vaizduoti dirbantį, teisingą parlamentarą, kuris stebisi kitų institucijų apatiškumu ir trumparegyste. Mes gi -nepriklausoma valstybė, ir turime atsikratyti tamsios praeties, nekiršinti tautos.
Praeitis supriešina tautą ir skaldo valstybę. Tačiau, atrodo, susipriešino pats: „Sprendimo restauruoti Žaliojo tilto skulptūras reikalingumu stipriai abejoju, tačiau, jeigu visgi bus skirta lėšų restauracijai, sovietinės emblemos pašalinimas būtų tam tikras kompromisas tarp siekio išsaugoti skulptūras kaip kultūrinį, istorinį paveldą bei tarp pagarbos ir atminties žmonėms, nukentėjusiems nuo sovietinio teroro“. Galima suprasti, kad abejojama dėl skulptūrų likimo, tačiau reikia išsaugoti skulptūras kaip paveldą. Tai kurią pusę palaikai, p. Kęstuti?
Gerai. Papokštauti galiu ir aš. Pažerkime keletą idėjų. Nugriaukite visą tiltą, būsite tikri didvyriai, su šaknimis plėšiantys raudonojo teroro kelmus. Bet tada tektų griauti ir kitus statinius, bent kiek susijusius su Lietuvos TSR. Suprantama, kad Lenino paminklą ir kitus gelžgalius nugriauti teko, nes tai tiesiogai simbolizavo TSRS valdymą ir įtaką. Galime visai nusivažiuoti iki daugiabučių griovimo, grindžiant tuo, kad tai beveidžiai komunizmo kubai. Nors taip ir yra, niekas nesiruošia statyti kažko geresnio.
Vis dėlto pradėti kibti prie skulptūrų, kurios netiesiogiai susijusios su politine situacija šalyje, yra daugiau nei trumparegystė. Panašūs trumparegystės priepuoliai mūsų šalyje dažnai pasitaiko. Ypač savo galią mėgsta demonstruoti kalbininkai ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Spėju, jeigu Monai Lizai iš kišenės kyšotų „Marlboro“ pakelis, tą vietą tektų išpjauti ir užklijuoti pleistru. Panašiai gavosi ir su Formulės 1 bolidų paroda Vilniuje, kai už „Marlboro“ ženkliuką ant dabar jau istorinių vertybių, parodos organizatoriai gavo baudą.
Ką padarysi, kad taip susiklostė aplinkybės, tačiau nei bolido konstruktoriai, nei skulptorius galvote negalvojo, kad kada nors jų kūriniai bus pasmerkti per daug įsigalėjusių institucijų arba konservatyvaus parlamentaro. Ačiū Dievui, bent jau Kultūros Paveldo departamentas dar kažkiek atlieka savo darbą ir saugo miestą nuo politinių vandalų. Kaip nuo likimo, taip ir nuo praeities nepabėgsi, nepripažindami praeities, jie patys seka raudonųjų teroristų pėdomis. Tuo labiau primindami apie save, jie tik dar labiau atrodo absurdiškai, kyla kinteresų konfliktai ir tuo viskas pasibaigia. Tokių atvejų turime ne vieną.
Nors konservatorių požiūryje beveik visada galima įžvelgti ir rusofobijos gaidelę, iš tikrųjų tai tik priešrinkiminės demagogijos pradžia. Niekas nesiruošia nieko lupti, nors restauruoti tiltą ir pavalyti skupltūras tikrai reikėtų. Jau žinom tuos balandžio 1-osios pokštus, o nuo daugelio esame ir nusvilę. Matosi, kad rinkimai artėja.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!