Festivalio organizatoriai visus svečius labai garbingai sutiko prie festivalio „žvaigždžių lentos“, kur vyko svečių fotosesija. Užsienio kolektyvų teatralai gyveno „sauliečių“ šeimose, tad svečiai buvo pasklidę ne tik po visą miestą, bet ir jo apylinkes.
Festivalis tradiciškai prasidėjo iškilmingu atidarymu, kurio metu Kultūros centro direktorius Romas Matulis pristatė visus kolektyvus ir jų vadovus bei paskelbė šio festivalio motto: - „Teatras – ne tik rezultatas, bet ir asmenybės vystymosi priemonė“.
Pasak organizatorių, organizuojant festivalį buvo svarbu, kad festivalio dienomis būtų ne tik vaidinami spektakliai, bet taip pat tikėtasi nuoširdaus bendravimo, draugiškumo, supratimo ar tiesiog malonaus buvimo kartu. Sveikinimo žodį tarė svarbiausias asmuo – teatro pedagogė, kritikė, festivalio „Mažoji Melpomenė“ diskusijų vedėja dr. Johana Elbers iš Olandijos. Savo sveikinimo kalboje viešnia sakė, kad tikisi čia pamatyti daug gerų aktorinių ir režisūrinių darbų, linkėjo sėkmės ir kūrėjams, ir žiūrovams, kad būtų ko mokytis vieniems iš kitų.
Dr. J.Elbers nuomonė festivalio dalyviams labai svarbi, todėl, kad ši ekspertė turi sprendžiamąją balso teisę nuspręsti, kurie iš Plungėje matytų spektaklių gali būti vaidinami tarptautinėje plotmėje, o kurie ne. Dr. J.Elbers visus spektaklius analizavo ir šiuo principu, nes plungiškių rengiamas festivalis kaip itin svarbus ir svarus, pristatomas ir pasaulinėje teatrų asociacijoje AITA/IATA. Jau atidarymo metu viešnia sakė su nekantrumu laukianti pirmojo spektaklio, o teatrų vadovai - jos vertinimo ir diskusijų.
Pasveikinti visų susirinkusiųjų su festivalio atidarymu atėjo ir rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, kuris linkėjo visiems Plungėje smagiai praleisti laiką.
Pirmieji festivalyje vaidino šeimininkai. Kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Sauyla“ vaikų grupė (režisieriai Sigita ir Romas Matuliai) pristatė naujausią savo darbą pagal H. K. Anderseno pasaką „Coliukė“. Po jų savo spektaklį vaidino teatras „Jonna“ iš Belgijos. Šis kolektyvas dažnai kviečiamas į įvairius tarptautinius festivalius, turi didelę patirtį dirbant su neįgaliais jaunuoliais. Žiūrovai matė jų spektaklį „Gražuolė ir kunigas“. Teatro režisierius Pieterjanas de Meulderis jau pirmą dieną džiaugėsi galėdamas būti Plungėje. „Jūsų teatrą „Saula“ pažįstame senokai, todėl žinodami šį kolektyvą tikėjome, kad pas jus bus aukšto meninio lygio šventė. Man labai džiugu, kad visame mieste jaučiasi šurmulys, atrodo, kad visi jūsų bendruomenės žmonės gyvena šiuo nepaprastu renginiu“, - sakė belgų teatro vadovas.
Teatras „Saula“ pirmąją festivalio dieną vadino ir dar vieną spektaklį. Jaunimo grupė pristatė spektaklį pagal R. Šerelytę „O jei neliks vilties“. Režisieriai – Sigita ir Romas Matuliai. Po šio spektaklio kolektyvas iškilmingai atsisveikino su šiemet teatrą paliekančiais dvyliktokais – Renata Donauskyte, Robertu Jakavicku ir Deivydu Gedminu. Jie paskutinį kartą scenoje dėkojo savo vadovams ir nusilenkė savo žiūrovams...
Socialines problemas scenoje teatrine kalba nagrinėjo ir Joniškio teatras „Bendraamžiai“ – režisierius Arvydas Butkus. Teatras vaidino režisieriaus pjesę „Nepalik manęs, mama“.
Pasibaigus paskutiniam spektakliui teatro pedagogai rinkosi į diskusiją. Dr. J.Elbers kviesdama diskutuoti ir išsakyti savo nuomones dėl spektaklių, nagrinėjo kiekvieno matyto spektaklio režisūrinį sprendimą, aktorinius darbus, atskiras mizanscenas, muzikos parinkimą ir kitus, tik teatralams suprantamus aspektus.
„Vykstant į tarptautinius festivalius teatro vadovas turėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtų daug teksto, kad spektaklis būtų suprantamas kalbos nežinančiam žiūrovui“, - sakė Johana Elbers. Tiek ji, tiek kiti diskusijoje dalyvavę režisieriai negailėjo gerų žodžių „Saulos“ kolektyvui. „Saulą“ jau teko ir anksčiau sutikti įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose ir šiandien galiu pasakyti, kad šis kolektyvo pavadinimas - tai savotiškas „tautinis brendas“.
Jeigu kada ir pasikeistų režisieriai, bet manau, kad kolektyvo veidas vis tiek išliktų toks pat išskirtinis, kaip ir iki šiol“, - interviu Telšių krašto televizijos laidai „ Žemaitijos regiono kultūros atspindžiai Telšių krašto televizijoje“ sakė dr. Johana Elbers pridurdama, kad „festivalis Plungėje atitiko aukščiausią pasaulinių festivalių organizavimo lygį“. Ji pasakojo, kad ją čia stebino viskas – nuo sutikimo iki užsiėmimų pertraukų metu, olandė stebėjosi puikiai organizuotu komandiniu darbu, nes nė vienas spektaklis nevėlavo, visi numatyti renginiai vyko pagal planą. Anot jos, labai gerai buvo atrinkti ir festivalį pakviesti tinkami teatrai. „Nebuvo nė vieno spektaklio, kuris būtų žemo meninio lygio“ – džiaugėsi viešnia.
Antrąją festivalio dieną diskusijos vyko po matytų seniausių „Saulos“ bičiulių iš Tukumo (Latvija) teatro „Knifinš“ nuotaikingos muzikinės pasakos pagal H.K. Anderseno pasaką „Pelenė“ – režisierė Rudite Poča, teatras iš Čekijos „Hop Hop“ parodė rimtą spektaklį - „Ar tai mūsų Leni?“ – režisierė Irena Kanyvkova, teatro studija iš Slovakijos „Foyer“ – režisierė Marica Harčarikova – vaidino spektaklį pagal V. Šekspyro pjesę „Nakties sapnas“.
Vienintelis festivalyje dalyvavęs mokyklinis teatras - Ignalinos gimnazijos teatras „Iki“ parengė spektaklį pagal savo krašto sakmes „Laumelė“ – režisierė Jolanta Narbutaitienė. Visų šių režisierių vardu kalbėjusi Rudite Poča sakė, kad kiekvieno teatralo uždavinys yra rasti dialogą su žiūrovu ir jeigu tai pasiseka padaryti, vadinasi teatras savo misiją atliko. Plungės publika visi režisieriai liko patenkinti – vadinasi atgalinio ryšio sulaukta.
Šeštadienį žiūrovų laukė ne mažiau intriguojantys ir spalvingi dar du spektakliai. Jaunojo kūrėjo teatras iš Sankt Peterburgo (Rusija) vaidino spektaklį pagal R.Bachą „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Patikėkite, kad tokių specialiųjų efektų Plungėje dar nebuvo turėjęs niekas, todėl šis spektaklis sužavėjo būtent tuo. Šio teatro režisierius Jurijus Krasikovas, kuris festivalyje „Mažoji Melpomenė“ jau trečią kartą, sakė, kad kiekvieną kartą atvykus į Plungė jį stebina vis aukštesnis ir aukštesnis festivalio organizavimo lygis.
„Kuom nustebinsite dar po dviejų metų neaišku, bet patikėkite – visi - tiek aš, tiek vaikai, kurie išvyksta įsimylėję šeimas, kuriose gyveno, norėtume po dviejų metų atvykti čia vėl, - sakė J. Krasikovas.
Paskutinieji festivalyje vaidino Vilniaus teatras „Elementorius“. Jam vadovauja „Keistuolių“ teatro aktorius Vytautas Rašimas. Jo parengta jaunimo grupė vaidino absurdo dramą pagal A. Ambrasą „Duobė“. Šis spektaklis labai tiko festivalio pabaigai priversdamas susimąstyti, ar mes labai lengvai išsižadame savo svajonių ir sugebame iš „duobės“ „nukakti“ į savo svajonę „baltąjį miestą“. Vytautas Rašimas sakė esantis įsitikinęs, kad toks festivalis, kokį rengia Plungės kultūros centras Lietuvoje tikrai yra vienas iš didžiausių ir geriausių.
Šių metų festivalis nuo ankstesniųjų skyrėsi tuo, kad jame dalyvavo toks didelis skirtingų užsienio šalių jaunųjų teatralų būrys. Be spektaklių, kuriuos vaidino visi į festivalį atvykę kolektyvai, labai daug meninės ir edukacinės veiklos buvo skirta patiems dalyviams. Jaunuosius aktorius scenos kalbos mokė Klaipėdos universiteto dėstytoja Erika Mažulienė, scenos judesio - pantomimos aktorius Jakub Cir iš Čekijos, aktorinio meistriškumo – „Keistuolių“ teatro aktorius Vytautas Rašimas ir Anna Tugūšieva iš Rusijos, režisūros pagrindų ir improvizacijos - Jurij Krasikov iš Rusijos, ritmo ir perkusijos - Vidmantas Valantiejus.
Be to, festivalio dalyviai būrėsi į klubą, veikė festivalio diskusijų baras, vyko kūrybos vakarai, teatrinės gatvės improvizacijos, meno mugės, teminiai vakarai. Užsieniečiai turėjo progą aplankyti Vilnių, Klaipėdą, Žemaitijos nacionalinį parką. Žemaitijos nacionalinio parko atnaujintame Šaltojo karo muziejuje svečių laukė „Reuters“ agentūros žurnalistai, kurie kalbino visų užsienio kolektyvų vadovus. Jų dėka žinia apie Plungėje vykusį festivalį „Mažoji Melpomenė“ pasklis po pasaulį.
Prasidėjus iškilmingam festivalio uždarymui į sceną vėl vienas po kito ėjo „Saulos“ teatro vaikai. Dideli ir maži – visi 80 jie nedrąsiai pūtė scenoje esančias šviesas – visoms užgesus reiškė, jog festivalis, kuriame vaidinta, draugauta, kalbėta, būta, svajota, šokta, kalbėta, gyventa – baigėsi.
Į sceną pakviestas Kultūros centro direktorius Romas Matulis pirmiausia dėkojo visiems rėmėjams, dideliam būriui savanorių, o labiausiai teatro „Saula“ tėveliams. „Labai džiaugiuosi, kad tėveliai taip pat suprato festivalio svarbą ir išgirdę pasiūlymą „darom“, tam visi pritarė. Jie yra patys didžiausi šio festivalio rėmėjai ir talkininkai“ – džiaugėsi festivalio sumanytojas. Visiems festivalio teatrų kolektyvams ir ekspertei dr. J.Elbers įteiktos rajono savivaldybės mero A. Klimo ir Kultūros centro direktoriaus R. Matulio pasirašytos padėkos bei festivalio nominacijos.
Festivalis baigėsi. „Mažosios Melpomenės“ vėliava nuleista. Plungės kultūros centras išlaikė dar vieną tarptautinio pripažinimo egzaminą, kuris bus tęsiamas po dviejų metų.
Daiva Gramalienė
Plungės kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė
Nuotraukos – Romualdo Lukošiaus
