Pirmadienis. Tai tokia diena, kuri kiekvienam mokiniui sukelia prieštaringus jausmus, juk prasideda nauja mokslo savaitė, vėl į pamokas, namų darbai, kontroliniai ir kiti rūpesčiai. Tačiau man šis pirmadienis yra kitoks. Aš neinu į mokyklą, o kiek įmanydama skubu kiek kitur, visai į neįprastą vietą. Visą savaitę man prasideda moksleivių praktika, kurią aš atliksiu Lietuvos televizijoje!
Jau važiuojant į LRT buvo šioks toks jauduliukas, kaip mane ten priims, sutiks. Tačiau tik įėjus atmosfera buvo tokia, kad iš karto supratau ir nusiraminau - esu ten, kur ir noriu būti.
Informacijos skyriaus darbuotoja mane palydėjo iki mano būsimos vadovės Aistės. Susitikus ir praėjus įvadiniam pokalbiui jaudulys dingo, pasijaučiau lyg savame rate, lyg pažinodama šią vietą ir visus. Toliau buvau palydėta į personalo skyrių, kuriame turėjau savo darbo vietą. Viename kabinete dirbančios moterys buvo labai malonios ir paslaugios. Šią, pirmąją dieną, gavau tokį gan nuobodu darbelį, tvarkiau asmenų bylas. Visokių darbų yra - visokių ir reikia. Tad džiaugiuosi išbandžiusi ir tokį darbą, ir jau žinanti, kad jis ne man.
Antrąją dieną praleidau filmų garsinimo studijoje. Šis darbas man pasirodė labai įdomus, bet kartu ir nelengvas, juk per dieną reikia įgarsinti daug filmų ir serialų, viskas vyksta dideliu tempu. Joje susitikau su filmų įgarsintoju, filosofu ir laidų vedėju Marijumi Žiedu. Su juo pasikalbėjome rimtomis temomis, taip pat ir pajuokavome. Linksmai prabėgusi popietė tuo nesibaigė, laukė dar ekskursija po LRT. Aplankiau daugybe studijų, skyrių. Sužinojau daugiau istorijos apie LRT pastatą ir šios televizijos gyvavimo istoriją.
Trečiadienis. Tai jau įpusėjusi mano praktikos savaitė. Šią dieną praleidau „versdama“ Gustavo enciklopedijos laidą. Tiksliau, visą jo laidą perrašiusi, kiekvieną žodį į „Word'o“ programą, iš to bus kuriami titrai. Tikrai džiaugiuosi prisidėjusi prie šio darbo, nes kurtieji vaikai galės žiūrėti šią laidą, semtis naujų žinių, suprasti viską, kas joje sakoma.
Taip pat šiandien dalyvavau „Gustavo enciklopedijos“ filmavime, mačiau kiekvieną smulkmeną, kaip kuriama laidą. Trečiadienis tuo nesibaigė, po pietų buvau žinių tarnyboje, stebėjau viską nuo žinių kūrimo iki patekimo į kiekvieno mūsų televizoriaus ekranus. Tai, ką pamačiau, net nesitikėjau, žiūrint žinias, atrodo, koks čia darbas, paleista nufilmuota medžiaga ir tiek, na dar vedantysis, kuris tik perskaito. O pabuvojus dar tiesioginių žinių filmavime, pamačiau kaip yra iš tikrųjų.
Dinamiškas, atsakingas darbas, vėluoti negalima nė sekundės, reikia daug atsakomybės ir budrumo. Žmonės, žinantys ką daro, tikrai mane pritraukė, ir net tikrai pagalvojau apie tokį darbą. Baigiantis praktikos valandoms, tiesiog buvau apimta euforijos, nuo to kiek patyriau, pamačiau. Šią dieną tiesiog norėjau vadinti tobula. Tačiau net nenutuokiau, kas manęs laukė rytoj.
Ketvirtąją dieną praleidau radijuje. Radijas mane sudomino, Lietuvos radijo žinių tarnybos vadovas Audrius Braukyla, mane vedė į radiją, pasodindavo prie mikrofono. Studija buvo tikra, tik iš jos netransliuodavo. Pabuvojus stotyse „Klasika“, „Opus3“ tiesioginėse laidose, pamačiusi, kaip viskas vyksta, prisilietusi prie įrangos, pajutau šio darbo įdomumą.
„Opus3“, vedėjas Karolis Ramoška pažėrė patarimų, su juo bendravome, juokavome, paaiškino viską apie darbą radijuje. Tačiau viskas tuo nesibaigė. 13 val. su LRT žurnalistais važiavau į senamiestį, kur V. Noreika paskelbė savo solinės karjeros pabaigą ir atsisveikinimo koncertų turą - „Ačiū už meilę“. Turėjau galimybę fotografuoti, užsirašinėti, padėti diktofonus. Tarp daugybės žurnalistų pasijaučiau ir pati žurnaliste. Iš kartu su manimi važiavusių žurnalistų išgirdau daug naudingų patarimų. Grįžus reikėjo žaibiškai sutvarkyti garso medžiagą, pasirašyti tekstą ir 14.40 val. prasidėjo tiesioginis eteris, kuriame Simono Bendžiaus buvo pristatyta ši, visiškai nauja informacija apie V. Noreika. Pats Simonas manęs klausė nuomonės, ką reiktų keisti. Po viso šito nebenorėjau išeiti ir radijo. Vaikščiojau, domėjausi, klausinėjau, buvau ten kiek įmanydama ilgiau.
Būdama mokykloje, visada kuo greičiau laukdavau penktadienio. Tačiau šią savaitę aš jo nelaukiau. Visiškai. Norėjau, kad valandos tiesiog eitų kuo lėčiau arba sustotų. Juk rytoj baigiasi mano praktikos savaitė! Šį liūdesį trumpam išsklaidė vakare paskambinęs Nerijus Buivydas iš „Sėkmės mokyklos“. Jis pradžiugino pasakęs, kad pirmadienį 7.50 val. esame kviečiami į „Labas rytas“ laidą. Šokinėjau iš laimės. Prisipažinsiu - nemiegojau.
Išaušo niūrus penktadienio rytas. Atrodo net oras buvo pagal slogią nuotaiką. Nenorėjau skubėti, o kuo labiau užsibūti LRT. Šią dieną aplankiau programų išleidimo skyrių, mačiau kaip yra kuriami anonsai, žinoma, dar nuėjau ir į radiją.
Baigiantis viskam, dar kartą aplankiau visur, kur tik buvau, darbuotojai mane sveikino, palaikė, sakė gerus žodžius: „jeigu kuo daugiau bus tokių aktyvių ir produktyvių žmonių kaip tu, mūsų visuomenė tikrai bus labai stipri“. Tai tikrai mane stebino, pasijaučiau svarbi.
Visas šias dienas praleidau itin įdomiai. Visą laiką vaikščiojau su didele šypsena, buvau laimingiausias žmogus. Mano vadovė darė viską, kad kuo daugiau aš patirčiau ir pamatyčiau, visi darbuotojai mane priėmė, mokė, aiškino ir buvo labai geranoriški.
Mano apsisprendimas dabar yra patvirtintas 100 proc. Tik pabaigusi mokslus, net nedvejodama stosiu į žurnalistiką. Pradėjau svajoti apie darbą būtent šioje įstaigoje.