Mokykla prie kelio pavadinta švietimo įstaiga mokinių lūpose linksniuota kaip gyvenimo kelio pradžia, į kurią nostalgiškai norisi sugrįžti.
Mokykla turtinga meno kūrinių
Žilutėlio jubiliejaus proga išleistas leidinys „Mokykla prie kelio“, pasakojantis apie mokyklos istoriją, pasiekimus. Pasak mokyklos direktorės Violetos Šimelionienės, jis nepretenduoja į metodinį leidinį ar problemų analizę, o skirtas visų pirma tiems, kam mokykla yra svarbi.
Jugnaten kaime pirmoji mokykla atidaryta 1761 metais. Mokykla tuomet turėjo vieną klasę, mokomoji kalba buvo vokiečių. Vėliau pastatytas mokyklos pastatas, esantis Alkos gatvėje.
Buvusi mokinė, juknaitiškė B. Lileikienė prisimena, jog 1939 m., kai kraštas buvo okupuotas vokiečių, mokykloje atsirado smėlio dėžė, kurioje per geografijos pamokas vaikai turėjo statyti namelius, tiesti kelius, sodinti miškus. Du kartus per savaitę rodydavo filmus be garso, mokytojas pats komentuodavo. Po pamokų mokiniai rinkdavo vaistažoles sužeistiesiems.
1958-1980 m. mokyklai vadovaujant Stasiui Freitakui padėtas kertinis mokyklos akmuo ir vietoj griuvėsių išaugo naujas pastatas. Juknaičių mokykla skyrėsi nuo kitų savo aplinka, nes šalia įrengtas bandymų sklypas, kuriame mokiniai sodino, prižiūrėjo augalus, įkurta "Žalioji klasė", kur mokiniams vestos pamokos po atviru dangumi.
Tuometinis ūkio direktorius Zigmantas Dokšas buvo įsitikinęs, kad aplinka, meno kūriniai, supantys vaiką, daro didžiulę įtaką jo dvasiai. Z.Dokšo dėka ne tik gyvenvietė, bet ir mokykla turtėjo meno kūriniais. Mokyklos vestibiulyje iki šiol kabo J.Buroko 10 paveikslų ciklas „Senelės pasaka“, vienas brangiausių kūrinių - freska, o vėliau - skulptoriaus Stasio Kuzmos sukurta skulptūra „Jaunystė“, tapusi mokyklos simboliu.
„Norėčiau, kad mokyklos langas būtų praplėstas į visas puses, o mokyklą baigę mokiniai, net jei ir įšvyktų svetur, visada grįžtų į gimtinę. Kad kaip J. Avyžiaus romane nebūtų sodybų tuštėjimo meto...“ - padėkos ir sveikinimų vakare linkėjo Juknaičių Garbės pilietis Z. Dokšas.
Buvęs mokyklos direktorius Edmundas Čiuželis pasidžiaugė, kad tebestovi gimnastikos aikštynas - vadinasi, buvo įrengtas gerai. Pasveikinti bendruomenės atvyko dar vienas buvęs direktorius Marcelinas Ignatavičius. Juknaičių pagrindinėje mokykloje pradinių klasių mokytoju dirbo ir dabartinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Robertas Kuncaitis. Prie šešiamečių mokinukų dviejų metrų ūgio mokytojas atrodė įspūdingai.
Mokyklinės svajonės išsipildė
Jubiliejiniame koncerte pasirodė mokyklos auklėtiniai, svečiai, partneriai iš Latvijos, Kaliningrado srities mokyklų. Dainas mokyklai dovanojo buvę mokiniai Algirdas Leonavičius, Guoda Gailiūtė.
Buvęs mokinys, olimpinis čempionas disko metikas Romas Ubartas sakė, jog pirmoji mokykla jį išmokė vidinės tvarkos ir smalsumo. Buvusiu mokiniu didžiavosi matematikos mokytoja Laima Magdušauskienė.
Prieš 36 metus Juknaičių mokyklą baigęs Lietuvos televizijos operatorius Stasys Petkus, prieš važiuodamas į jubiliejų, labiausiai norėjo sutikti buvusių savo klasės draugų. Deja, nė vieno pamatyti nepavyko, bet pabendravo su buvusia auklėtoja, mokytojais.
Neseniai kurdamas dokumentinį filmą apie olimpietį R.Ubartą, operatorius grįžo filmuoti į pirmąjį mokyklos pastatą. Kartu vaikščiodami buvę klasės draugai prisiminė malkomis kūrenamą krosnį, prie kurios per pertrauką visi skubėdavo užsiimti vietą.
Prie R. Ubarto namų berniukų kompanija visada susitikdavo, eidavo žaisti krepšinį, futbolą. „Buvo 1972 metai, mes - trečiokai: nusmurgę, šlapi, purvini sėdim ant kanalo krašto ir kalbėjom, kaip gerai būtų dalyvauti kokiose olimpinėse žaidynėse. Kur mus tai suvedė... Susitikome Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse - Romas nešė Lietuvos delegacijos vėliavą, o aš buvau akredituotas sporto žurnalistas ir filmavau. Vaikai iš mažo bažnytkaimio pasvajojo ir ta svajonė, pasirodo, išsipildė“, - gyvenimo epizodą prisiminė S.Petkus.