Šia tema jau yra kalbėta šimtus tūkstančių kartų, aprodyta ir aprašyta, net keli realybės šou buvo sukurti, o išvaizdos kultas nepaliauja traiškęs jaunų ir lengvai pažeidžiamų panelių.

Mes turbūt ir patys kol kas dar nesuvokiame, o ir tik vėliau galėsime pasakyti tikslų šios masinės isterijos aukų skaičių. Grožio kultas it tikras žudikas: vienas paneles nubloškia į anoreksiją, kitas netgi pražudo. Čia pridursiu, kad dar nuošaly palikau visus tuos išugdomus kompleksus ir baimes. Trumpam nukeliaukime į praeitį.

Prieš mūsų akis - XVIII a. vidurys. Tarkime, kad esame turtingi valstiečiai ir gyvename dvare. Mano žmona - apkūni moteris. Taip aš parodau, kad mums netrūksta maisto ir galiu pasirūpinti savo žmona. Kelių vaikų pagimdymas ir išnešiojimas taip pat suapvalino jos kūno linijas. Mes geriame prabangų vyną, bet nedaug - per daug išgėrus jai ima kaisti žandai. Vasarą ji vaikšto su skėčiu: bijo saulės spindulių. Įdegusi oda tik praščiokėms ir vargšelėms kaimietėms, kurios kiauras dienas pradirba laukuose. Pieno baltumo oda - klasės parodymas.

Praėjo keli šimtai metų ir pasaulis apsivertė aukštyn kojomis: įdegis tapo populiarus (beje, jeigu klystu - pataisykite, bet pastarasis tapo populiarus, kai viena garsiausių visų laikų dizainerių Coco Chanel nuvyko į Pietų Prancūziją ir netyčia įdegusi saulėje tapo pavyzdžiu kitoms), o stambesnis moters kūnas - net atgrasus.

Jaunos panelės turbūt nustebs sužinojusios, kokia didelė vyrų dalis pasirinktų ne manekenes, o šiek tiek stambesnes ir galbūt netgi ne tokias gražias: saugumo jausmo instinktas, o ir pavydėti mažiau reikės kitų žvilgsniams. Tačiau, kad ir ką besakytų tėvai, draugai, merginos įsikalė į galvą, kad reikia būti lieknoms. Nevalgys, nemiegos, verks - bet sulieknės. Tokie užsispyrimai Angliją privedė iki 1,1 milijono žmonių skaičiaus, turinčių didelių problemų su valgymu arba anoreksija. Reiktų pastebėti, kad minėtasis milijonas apima tik jaunuolius nuo 14 iki 25 metų.

Psichologai sunerimę ne ką mažiau nei vaikų tėvai. Dažnai prireikia psichiatro pagalbos, o kartais traukti iš mirties pančių prireikia visos specialistų grupės. Nereikia būti daktaru, kad suprastum jog organizmas, negaudamas to, kas jam būtina, ima po mažu gesti, o organai nepilnai funkcionuoja. Praeis dešimt metų ir net išgijusiai ir jau, rodos, sveikai merginai pastarieji dar primins apie tai, kaip kažkada jie buvo žalojami.

Dauguma pritaria vienareikšmiškai: kažką reikia daryti su šia problema. Juk jei taip toliau, greitai merginas kaip aitvarus vėjas trankys po dangų. Pasaulyje jau yra susikūrusios organizacijos, klinikos, anonimių susitikimų būreliai, kurių tikslas padėti tokioms merginoms. Tačiau to ne gana. Visur aplinkui mums į galvas grūda informaciją, kad idealas turi būti būtent toks, kaip rodoma. Palengva į panašias akcijas prieš nesveiką lieknėjimą įsitraukia ir tie patys mados namai: jie fotografuoja putlesnius nei prieš tai buvusius modelius, nebijo parodyti storesnių šlaunų ir didesnio pilvo. Reikia tik tikėtis, kad su laiku tokios nuotraukos įgis didesnę įtaką.

Beje, iki šiol modeliams yra nustatomas svorio standartas. Jaunos panelės nesupranta, kad dizaineriai kurdami rūbus kuria juos kaip manekenui. Juk nesiūsi kiekvienam modeliui atskiro rūbo. Gali ji patrumpinti, pasiaurinti, bet ne iš naujo pasiūti likus kelioms valandom iki kolekcijos.

Pabaigai paminėsiu girdėtą citatą iš kažkokio filmo: „nori būti liekna, tuomet važiuok į Afriką - pasedėk ten metelius ir jei išliksi gyva ir po to vis dar norėsi lieknėti - aš pats tau neleisiu valgyti namuose“. Brangi, bet gera idėja manau. Sukurti turistines keliones po Afrikos getus ir kaimus, kur net vandens lašas vos pastovintiems vaikams yra tarsi Kalėdų dovana.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!