Galutinai ir nepakeičiamai mano nuomonę apie nemokamų pietų egzistavimą pakeitė draugė Milda. Vidinis nušvitimas sklandžiai sugulė i kelis paprastus, bet norėčiau tikėt, naudingus patarimus, būsimoms barakudoms, kuriais ir skubu pasidalinti.

Visų pirma, turite būti moteris, na nes kokia gi iš vyro barakuda. Tarkime, pirmoji sąlyga ivykdyta. Visų antra, turite realiai suvokti situacijos kontekstą - pasaulį valdo vyrai, tai faktas. Na bent jau tą pasaulį, kuriame vakarėliai smagūs, sąskaitų nėra, o pietūs nemokami. Visų trečia, reikėtų realiai įvertinti savo konkurencingumą rinkoje - jeigu jums šiek tiek daugiau nei aštuoniolika, telpate į tradicines estetines išvaizdos normas bei rūbų dydžius, nebevarkite, ir tik susimildama nekalbėkite, tegul jūsų išvaizda kalba už jus.

Jei pasisekė kiek mažiau, - t.y. netyčia supratote, jog esate trisdešimtmetį perkopusi mamytė ir dar (o dievai dievai..) oficialiai ištekėjusi, situacija komplikuojasi, bet nėra nieko neišsprendžiamo. Reikia tik įdirbio. Kaip sakė mano vienas geras draugas, - voverė nuo žiurkės skiriasi tik tuo, kad voverė yra ta pati žiurkė tik gerai praPR'inta. Meilėje, kare ir viešuosiuose ryšiuose negalioja jokios taisyklės, tiesiog raskite savo nišą. Visos priemonės tinkamos, - šokite su žvaigžde, dainuokite su dar viena žvaigžde, siųskite filmuotus linkėjimus iš San Tropezo, eskaluokite savo lytinį gyvenimą ar tiesiog voliokitės pasipuošusi „maudymke“ ant pievutės prie baltojo tilto, - žodžiu, nuolat ir nepailstamai priminkite pasauliui apie save, kalbėkite - kalbėkite - kalbėkite, net jei neturite ko pasakyti (žmonėms, kurie susidomėję stebi kitų žmonių viešas apatinių skalbimo akcijas, visai nereikia, kad tie apatiniai dar ir protingi būtų).

Taigi, tarkim jums pavyko. Nepaisant jūsų jautrios sielos bei tvirtų moralės principų, susikūrėte sėkmingą viešą įvaizdį, kas toliau? Toliau viskas labai paprasta. Tarp visų bereikšmių tuščio eterio savimi pildymų randate laiko apsilankyti vakarėliuose (nepamirškit papozuoti fotografams). Ten susirandate objektą, finansiškai pajėgų bei labai protingų šnekų užknistą. Flirtuojate, kekenate, liečiate savo plaukus, apsimetat supratinga bei visaip kaip tvirtinate tą jau minetą įvaizdį.

Mielai vaišinatės vynu, temperatūrai pakurstyt mestelit keletą dviprasmiškų užuominų, pasidalinat stebuklingais savo telefono numerio skaičiukais. Palaukiate, kol minėtam objektui trenks į smegenis mirtinas oksitocino bei poros kokteiliukų mišinys, sulaukusi logiško vakarą vainikuojančio pasiūlymo, arba bent jau taip perinterpretavusi banalų pakvietimą pratęst vakarėlį, jokiais būdais neištrinkite SMS, po pusmečio prisiminus šį faktą bus puiki proga priminti ir apie save.

Kas toliau? Pajutusi, jog pats laikas primint apie save duokite keletą interviu, kurių metu nuoširdžiai ir iš visų jėgų piktinkitės, prisiminkite kaip jus yra pavadinę objekto bendražygiai, draskykit akis bei trepsėkit kojele. Daug ir dažnai vartokite visokius pasipiktinimo šūksnius, maždaug „kiaulė“, „gyvulys“, „kaip jis galėjo mane šitokiais pasiūlymais pažemint“ - dėl efekto sustiprinimo pasinaudokite šeimos korta - „mūsų vaikai kartu žaidė, aš jo žmoną pažįstu“ (pasipiktinimas turi būti toks nuoširdus, kad jus palaikantieji elementariai net pamirštų susidomėti, kur gi buvo tas JŪSŲ vyras su vaiku tuomet, kai jūs gerėt su objektu bei kažkodėl leidot naktį su kambarioke viešbutyje).

Žodžiu, jūs jau žvaigždė, arba vis dar žvaigždė, - interpretacijos reikalas. Mėgaukites viešumu, dėmesiu bei apkalbomis, - vienok tai ilgalaikio įdirbio bei nepakartojamo atkaklumo rezultatas. Neleiskite niekam temdyti šviesios jūsų žvaigždėtos padangės, netgi tam niekingam faktui, kokiu skuduru pavertėte savo vis dar oficialų vyrą formuodama personalinį įvaizdį, jis, neabejoju, pakentės, nes kiek suprantu, iki šiol būtent taip ir elgėsi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!