Tai, kad mes lietuviai esame megėjai kišti nosis, kur nereikia ir kaupti kitų nelaimes savo galvoje - seniai aišku. Prie to galime tik dar pridurti, kad nemaža dalis mūsų tautiečių turbūt pasakytų, jog mes esame liūdinti ir niūri tauta. Tą supratę prodiuseriai pateikia į mūsų žydruosius ekranus tai, kas mus pritrauktų: nelaimės, kriminalai, gandai, kažkokios bereikšmės diskusijų temos arba laidos su liūdesio gaidele, išeinančia iš kolonėlių į mūsų ausis. Būdamas žmogus, kuris mėgsta šaržus, galėčiau tik pridėti, kad tokiu atveju mes turėtume būtų maloniai pasotinti savo godulio.

Reikia atkreipti dėmesį, kad laidos, kurios ištisus metus plėtoja pedofilijos temas (neminėsiu pavadinimų) arba kiekvieną savaitę mums pateikia tragiškas istorijas, kažkokius nonsensus, kur istorija akivaizdžiai surežisuota, dažniausiai yra rodomos pačios televizijos piko metu: vakare, po šešių valandų. Žmonėms tokios laidos patinka - tai rodo reitingai ir tai, kaip ilgai tokios laidos išlieka eteryje.

Išjungę televizorių mes galbūt nieko nepajuntame, bet apsunkiname savo galvą tamsiomis spalvomis. Kalbant paprasčiau - pavargę po visos darbo dienos, grįžę namo prie vakarienės stalo, apkrauti minčių, kaip užsidirbti daugiau, kaip atsikratyti visų asmeninių problemų, netrukus mes sugrįžtame vėl į tą patį ratą, į kurį įtraukia minėtosios laidos.

Trumpam nukrypsiu į šalį, paminėdamas, kad kalbu būtent apie tuos žmones, kuriems televizija yra didžiulė gyvenimo dalis. Akivaizdu, kad dažniausiai tai būna virš 30 metų žmonės, kurie jau yra pradėję labiau monotonišką gyvenimą ir sukūrę šeimą. 

Negaliu teigti, kad lietuviškoji televizija neturi pramoginių laidų: žaidimai, šokiai, dainos ir daugiau. Taip - mes tikrai jų turime ir tenka pasidžiaugti, kad prodiuseriai nebebijo perpirkti Vakarų Europos arba JAV projektų, integruodami šiuos į mūsų publiką. Užsieniečiai kažkaip sugeba prigalvoti visus tuos žaidimus, talentų šou ir linksmas laidas, kur žmogus ir juoko ašarą išspaudžia, ir sužino daugiau naudingo, ir nustemba. Kitaip tariant - žiūrint tokias laidas žmogus pajunta ne tik kasdien jaučiamą liūdesį, o į veidą tvoskia ne tik niūrios rutinos ir nesąžiningo gyvenimo spalvos.

Turiu pripažinti, kad man kelia nuostabą, kaip visos tos kriminalinės ir išpūstų temų laidos puikiai pritraukia visus prie ekranų. Žmonės žiūri jas tarsi užburti, o tada taip stipriai pasineria į tas neigiamas emocijas, kad ir patys nepajunta kai užsideda negatyvios nuotaikos rūbą. Jeigu netikite manimi patikrinkite darbo dienų TV programą ir suskaičiuokite, kiek pramoginių, juokingų ir šeimyninių laidų atrasite. O tada šalia brūkštelėkite skaičių, kuris vaizduoja aprašytas kito tipo laidų kiekį. Nustebsite pamatę tokį ryškų kontrastą.

Pabaigai belieka palinkėti, kad artėjant pavasariui ir vasarai būtų pats laikas išjungti televizorių, žinias žiūrėti atsakingai (beveik visi populiariausi Lietuvos TV kanalai žinias traukia iš vieno žinių surinkėjo centro, ką turbūt ir pastebėjote), išlįsti į lauką ir pradėti aktyviai gyventi. Tai, be to, dar viena priežastis kodėl vasarą žmonės būna kiek linksmesni ir šypsosi daugiau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!