Filme pasakojama apie neseniai su vyru išsiskyrusią, vidinę krizę išgyvenančią epidemiologę Suzaną (akt. Eva Green). Vieną dieną į ligoninę, kurioje ji dirba, atvežamas keistais simptomais besiskundžiantis sunkvežimio vairuotojas: jį ištinka nekontroliuojamas ir nepaaiškinamas verksmo priepuolis, netrukus vyras praranda uoslę. Keistos ligos užkratas ima plisti po visą pasaulį. Žmonijai artėjant prie nekontroliuojamos epidemijos protrūkio, Suzana susipažįsta su restorano virėju Maiklu (akt. Ewan McGregor). Tarp dviejų žmonių įsiplieskia aistringas romanas, tačiau paslaptinga liga jų neaplenkia.
Nors šio filmo siužetas primena futuristinę „holivudinę“ istoriją, tai tėra apgaulingas įspūdis. Kino juostoje jaučiama apokaliptinė nuotaika sietina su žmogaus emocijų chaosu, psichologine tragedija. Ši istorija tarsi suskirstyta į pasikartojantį ciklą: po gilaus sukrėtimo filmo veikėjai atranda kažką nauja, į jų gyvenimus vėl grįžta meilė, aistra, džiaugsmas, pasitenkinimas dėl gebėjimo suvokti pasaulį. Tačiau po trumpalaikės laimės juos vėl užvaldo baimė, ašaros ir nežinia. Viena ryškiausių tokių filmo scenų – masinis alkio protrūkis. Panašu, jog tokiu istorijos perteikimo būdu filmo kūrėjai žiūrovui siekia parodyti, kaip nepalūžti sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, išmokyti džiaugtis jį supančiu pasauliu. Tai puikiai įprasmina filmo scena, kurioje gatvės muzikantė griežia smuiku uoslę praradusiems žmonėms. Menininkė pasakoja apie drėgno miško miško kvapą, kiekvieną pasakojimo detalę susiedama su vis kitaip suvirpintų smuiko stygų garsu. Kvapo pojūčio praradimą po truputį ima kompensuoti su garsais siejami prisiminimai. Gyvenimas tęsiasi.
Juosta „Tikri pojūčiai“ žavi ir tuo, jog šis filmas nėra perkautas: rodos, jog visi epizodai yra reikšmingi, siunčiantys tam tikrą žinią. Erotinės scenos čia taip pat neprimena tradiciniams Holivudo filmams būdingų šablonų. Jos sukuria ypatingą, su aistra ir psichologiniu išsekimu susijusią filmo atmosferą. Įspūdį dar labiau sustiprina dramatiškas kino juostos garso takelis, žiūrovui leidžiantis pajusti įtampą ir laukti įvykių atomazgos. Nemažas dėmesys šioje istorijoje skiriamas Suzanos ir Maiklo meilės istorijai. Įtaigi aktorių vaidyba ir itin tikroviškai perteiktos emocijos žiūrovą priverčia išgyventi vidinę dramą, pamėginti save įsivaizduoti filmo veikėjų kailyje.
Filmo siužeto vingiai negali būti interpretuojami vienareikšmiškai. Ši istorija privers susimąstyti tiek apie asmeninę, tiek apie žmonijos egzistenciją. Filmo kūrėjai žiūrovą ragina suvokti, kas jo gyvenime tikra, siūlo susimąstyti apie žmonių tarpusavio santykių krizes, visuomenės sumaterialėjimą. Nors ši kino juosta labiau orientuota į psichologines žmonių problemas ir jų sprendimą, tam tikros filmo scenos žiūrovui primena apie šiuolaikines globalines problemas. „Tikri pojūčiai“ turėtų patikti psichologinių dramų ir filmų apie pasaulines problemas mėgėjams.