2010 metų balandžio 15 d. jai ir jos dukrelei (du kiti mažyliai buvo padovanoti dar „Grindoje“) pagalbos ranką ištiesė gyvybės vagonėlių savanoriai, o 2010 metų gruodžio 03 d. buvo laimingiausia jos gyvenime: ji buvo padovanota nuostabiai šeimininkei, kuri vienerius metus ir du mėnesius augino, globojo, mylavo savo augintinę, siuntė mūsų organizacijai laiškelius ir nuotraukas nuo Bagiros.
2012 m. vasario pabaigoje sulaukėme nerimo pilno Bagiros šeimininkės laiškelio: ji kovo 31 dieną išvyksta į užsienį. Labai skauda širdį Bagiros šeimininkei, Bagirai irgi labai skaudės, bet ji dar to nežino. Bendromis jėgomis ieškome labai atsakingų, gerų naujų šeimininkų mūsų numylėtinei Bagirai. Pridedame išsamų šeimininkės laiškelį, kuriame ji apibūdina savo mylimą augintinę.
„Charakteris. Labai paklusni, žino komandas „ateik čia“, „būk“, „duok labas“, „eisim į lauką“, „negalima“, jei būna geros nuotaikos, moka ir „atnešk“ – atneša numestą daiktą. Kai kada moka „sėsk“. Šiaip labai gyvybinga, labai atspindi šeimininko nuotaiką. Jei seimininkas prastos nuotaikos, niekada nelys, jei geros – šokinės, džiaugsis, net pati „pakibins“ – suksis ratu iš džiaugsmo, kad į ją dėmesį kreipia.
Kadangi gyvenau viena, tai kažkokiu žaidimu, kamuoliukų mėtymu neužsiimdavau. Bandžiau, bet pastebėjau, kad Bagira pati linksmintis nemoka, tiesiog būna šalia, kai dirbu kompiuteriu. Tačiau visą savo gyvybingumą parodo lauke! Čia tai jau džiaugsmui nebūna galo – ir šokinėja, ir ratais bėgioja, ir pavadį tampo, ir „kibina“ gaudydama. Žodžiu, su ja tik reikia užsiimti. Tai be galo sociali ir komunikabili kalytė!
Elgesys namuose. Tyli, išlaikyta, žinanti savo vietą, labai norinti būti toje pačioje erdvėje su šeimininku. Tyliai, ramiai, pagarbiai. Namie jokiu sugraužtų batų, daiktų nė karto nėra buvę. Net maistą galiu laisvai palikti ant stalo, nelįs, ypač, jei pasakysiu komandą „negalima“.
Elgesys lauke. Labai gyvybinga, tačiau paklusni – aš jau po 2 mėnesių vakarais, kai nebūdavo žmonių, išeidavau laukan be pavadžio, ji visada laikosi šalia manęs. Tačiau, žinoma, pirma turi priprasti prie žmogaus ir kurį laiką būti vedžiojama tik su pavadėliu. Su kitais šunimis labai draugiška. Pati „kibina“, flirtuoja, išjudina, kviečia žaisti ir bėgioti ratu! Labai, smagu stebėti jos dūkimus!
Santykiai su žmonėmis. Kadangi gyvenau bute, tai buto sąlygomis kiek stebėjau, sargumo neturi. Taip, loja, jei kas pro šalį eina, jei kas skambina į duris, jei kaimynai už sienos per garsiai barasi. Tačiau, jei svetimas žmogus įeina vidun, meilinasi. Tad ją laikyti namuose kaip sargę nebūtų geriausias pasirinkimas.
Pati vaikų neturiu, tad kaip elgiasi su vaikais, negalėčiau tiksliai pasakyti, bet reikia manyti, kad analogiškai – tiesiog laukia, kad su ja kas bendrautų ir atkreiptų dėmesį, o jau tada Bagira ima žaisti! Kartu eidavom i parduotuvę, visada, jei nešalta ar nelyja! Pririšta lauke tvarkingai laukdavo!
Santykiai su kitais gyvūnais. Kurį laiką namuose dar kartu gyveno ir dvi laboratorinės žiurkės, tai Bagira sėdėdavo prie jų narvo ir žiūrėdavo kaip į televizorių, stebėdavo ką jos veikia. Beje, vieną kartą taip išgelbėjo žiurkei gyvybę – atlėkė pas mane į kitą kambarį rodydama, kad reikia eiti su ja. Nuėjusi pamačiau, kad viena žiurkytė buvo vos bekvėpuojanti... Šiaip šuo yra medžiotojas iš prigimties, tad jei gyventų namuose, kur yra dar kažkoks smulkus gyvūnas, reikėtų pradžioje pripratinti, ir išmokinti, kad negalima lįsti. Būtent tą dėl žiurkių ir išmokiau, nes pradžioje kas žino, gal būtų ir... paskanavusi.
Elgesys su katinais. Namie neturiu kačių, tad kaip sektųsi sugyventi po vienu stogu su katinu, neįsivaizduoju, bet nujaučiu, kad problemų nebūtų – gal kariautų dėl šeimininko dėmesio ir tiek. Dėl lauke sutiktų katinų – na, tai jau susidomėjimas begalinis! Ir tik dėl to, kad jos bėga. Visi bėgantys objektai Bagirai yra objektai, kuriuos reikia gaudyti. Tačiau jei katinas su charakteriu, jei sėdi ir dar šnypščia, tai Bagira jų net bijo. Balandžius tai jau, be abejo, kad reikia pagaudyti ir pavaikyti!
Įpročiai. Labai lengvai prisitaikė namuose, po vienos dienos pamokymų suprato, kad ant lovų lipti negalima, kad ėsti reikia virtuvėje. Gamtinius reikalus tvarkingai daro lauke, namie keletą kartų buvo bėdelių tik tada, kai pakeičiau maistą. Dažniausiai namie būdama snaudžia man prie kojų arba sekioja iš paskos. Kartą grojau fleita, ir Bagira ėmė... „dainuoti“ į taktą. Išėjus į darbą niekada likusi viena nekaukdavo, kaimynai net stebėjosi, klausė, ar tikrai namie šunį turiu?
Maistas. Vienintelė silpna Bagiros pusė. Ar dėl jos buvusio nelengvo gyvenimo praeityje, ar dėl ko, bet skrandis labai jautrus! Paskutiniu metu šėriau sausu maistu, vištos kakliukų duodavau po du per dieną. Pastebėjau, kad jei kažką duodavau kitokio, ko neragavusi, ar senokai ragavusi, ir ypač, jei daugiau, iškart suviduriuodavo. O kartais ir vemdavo. Paskutiniu metu labai prašo morkos ir obuolio! Šiaip ėda viską ir nėra išranki.
Maudymas vonioje ir šukavimas. Paklusni, nėra problemų įsikelti į vonią ir išmaudyti. Turi ganėtinai jautrią, sausą odą, tad šukuoti reikia atsargiai, nes kailis pasidengia baltu „sniegeliu“.
Gal kiek ir išsiplėčiau, bet norėjosi kiek įmanoma išsamiau aprašyti Bagirą, kad žmogus, kuris ją perimtų, žinotų, kokia ji buvo pas mane. Rašydama viską šį vakarą supratau, kokį gerą šunį aš turiu – paklusnų, solidų, draugišką. Graudu... Net nėra žodžių.
Bagira bus sterilizuota balandžio mėn. pagal rumunų paramos programą.
Dėl kalytės skambinkite tel. nr. 860650618, 867149611.
