Tačiau ar po šiuo lietuvių draugiškumo skydu nesislepia ir neapykanta užsienio žmonėms?

Lietuviai jau nuo seno pasižymi svetingumu ir vaišingumu. Daugelis lietuvių liaudies patarlių, dainų, pasakų moko tikrųjų dvasinių vertybių. Svečio priėmimas, gerbimas, lietuvių tautosakoje labai svarbus.

Patarlė „Nekviesk svečių, kol ragaišis nekeptas“ parodo, jog mūsų šalies žmonės yra vaišingi ir priimti svečius gali tik iš anksto paruošę vaišes. Lietuviai supranta, kad svečius reikia gerbti. „Įdėk sviesto, negailėkis, mylėk svečią, nevydėkis“ – ši lietuvių liaudies patarlė moko nepavydėti ir mylėti kiekvieną svečią. Paliepimas „įdėk sviesto“ rodo, jog mūsų tautos žmonėms svarbu svečią pavaišinti.

Lietuvių pasakose svečiai taip pat svarbūs. Pasakoje „Bajoro sūnus ir Kerdžius“ pagrindinis veikėjas seno bajoro sūnus veda neturtingą Kerdžiaus dukterį, iškeliama didelė puota ir į ją sukviečiami svečiai – „Svečiai ėmė srėbti viralą ir vėl susižvalgė — kaip gyvi nieko skanesnio nebuvo valgę“. Mūsų tautos žmonės visada išsiskyrė iš kitų savo unikaliu maisto ruošimu. Lietuvių tautosaka rodo, jog jau nuo senų laikų mūsų šalies gyventojai išsiskiria svetingumu. Liaudies priežodžiai, padavimai, dainos skatina mus išlikti tokiais pat svetingais ir šiais laikais.

Lietuviai nėra svetingi egzotiškos išvaizdos žmonėms. 2008 metais besivaikščiodama po Vilnių buvo užpulta juodaodė dainininkė Berneen. Taikiai dainininkei keli jaunuoliai pastojo kelią, pargriovė, pradėjo mušti. Merginai prireikė medikų pagalbos. Policijoje dainininkė tvirtino, jog buvo užpulta dėl rudos savo kūno spalvos. Ji teigė išgirdusi ne vieną rasistinį keiksmažodį. Atlikėja privalėjo sustabdyti savo muzikinę veiklą.

Lietuvoje užsieniečių yra labai mažai, o išpuolis prieš Berneen mūsų šalies tikrai nepadarys jaukesne vieta turistams. Berneen užpuolimas buvo 21-asis per pirmus tris 2008 metų mėnesius, tačiau rasistinių užpuolimų skaičius Lietuvoje vis auga. 2006 metais pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl tautinės nesantaikos kurstymo, 2007 metais – 32. Vis didėjantys išpuolių prieš kitataučius skaičiai rodo lietuvių nepakantumą kitaip atrodantiems užsieniečiams. Lietuvoje turbūt įsivyravus nuostata, jog visi turime atrodyti ir elgtis vienodai.

Baltijos šalių gyventojai giria lietuvių vaišingumą. Laikraštis „Verslo žinios“ pakalbino 3 Lietuvoje viešėjusius skandinavus apie lietuvių elgesį, vaišingumą ir svetingumą.

Nors švedas Martinas teigė, jog Lietuvoje žmonėms įprasta vėluoti ir neatlikti savo užduočių laiku, tačiau visi 3 užsieniečiai vieningai sutarė – „lietuvių vaišingumui lygių nėra“.

Suomė Virpi sakė, jog sutikus pažįstamą lietuvį gatvėje, po kelių minučių jau būna pakviesta į jo namus, valgo ir geria viską, ką jis turi. Estė sakė, jog lietuviai užsieniečius stebina savo maistu ruošimu, iš paprastų produktų galintys paruošti skanų patiekalą. Svečias iš Švedijos įspėjo, jog į svečius Lietuvoje negalima eiti ryte – tokiu atveju vaišinimasis lietuvišku maistu trunka iki vakaro.

Nors užsieniečiai ir pastebi neigiamų lietuvių bruožų, tačiau svetingumas ir vaišingumas, kaip seniau taip ir dabar, išlikusios teigiamos mūsų šalies žmonių savybės.

Į klausimą, ar lietuviai svetinga tauta, vienareikšmio atsakymo nėra. Lietuviai nuo seno garsėja savo vaišingumu, svečių gerbimu, tačiau vis dažniau pasitaikantys išpuoliai prieš kitataučius sudaro priešingą nuomonę. Mano manymu, lietuvius svetinga tauta vadinti galėsime tada, kuomet kiekvienas atsakysime, ar patys tokie esame.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!