Yra ir žmonių grupė su įsisenėjusia kita problema – trumparegystė, tad jie labai gerai mato tik tai, kas visuomenėje ir žiniasklaidoje yra blogiausia. Ir, kas baisiausia, savo chroniškas ligas jie gydosi komentuodami publikacijas naujienų portaluose.
Neretai būna taip, jog perskaitęs publikaciją internete ir pastebėjęs, jog ši susilaukė daugybės komentarų, nusprendi pasidomėti visuomenės nuomone. Ir, deja, neretai jau už minutės pasigaili tai padaręs.
Kartais dėl žodelių, kuriuos, pavyzdžiui, televizijoje dengia garsu „pyyyp“, kartais dėl pasibaisėtino beraštiškumo (kažkas, besimokydamas mokykloje, dažnai bėgdavo iš lietuvių kalbos pamokų). Beje, neretai būdinga ir šių dviejų elementų kombinacija (būna stipru).
Kiti gi kritikuoja viską ir visus. Tačiau be jokių svarių argumentų. Kritika vardan kritikos. Prieštaravimas vardan prieštaravimo. Jei publikacijoje parašyta, kad zebras yra baltas su juodais dryžiais, tai komentatorius būtinai pareikš, jog jis juodas su baltais dryžiais. Taip jis neva išsako savo nuomonę, o gal laiptinėje nugirstą ir įtikinamai nuskambėjusį kaimynės Aldonos pareiškimą tam tikru klausimu. Čia kaip su tomis „žvaigždžių“ receptų knygomis: jei vieno ingrediento nevartoju, vadinasi – receptas mano. Tas pat ir su nuomone (kurią kartais geriau pasilaikyti sau).
Asmenybės sutrikimų ir nepilnavertiškumo kompleksų nekamuojamam išsilavinusiam žmogui nekils ranka maigyti klaviatūros ir komentuoti dalykų ir įvykių, apie kuriuos gerai neišmano. Tačiau tie piliečiai, kuriems būdingi aukščiau išvardinti komentavimo stiliai, nepasivargins bent jau porą keiksmų su keletu gramatinių klaidų drėbtelėti. Ir šis veiksmas juos kažkaip gerai veikia. Lyg vaistas nuo sumauto gyvenimo.
Pasivadinau anonimu ar į vardo laukelį įrašiau keletą taškų, kablelių. Išsirėkiau, išsikeikiau ir ramu. It kokia terapija. Mano nepilnavertiškumo kompleksas sumažėjo, nes savo piktu komentaru sumenkinau kitą. Euforija lydi iki pat tada, kai ateina laikas miegoti. Tuomet su ta piktdžiugiška šypsenėle veide saldžiai užmiegama. Tokiems žmonėms tai - aukščiausias savo ego patenkinimo lygis.
Tačiau tai – tarsi koks placebas ir dar su pasibaigusia galiojimo data. Ne tik neišsprendžia problemų, bet dar prikaupia ir šūsnį neigiamų emocijų. Tad, mielieji, vartokite atsakingai ir saikingai!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!