Beveik idilė, kurią drumstė aštriadančiai biurokratai iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Keletas nepatenkintų valdininkų, kuriems „buvo nurodyta iš aukščiau“ balsuoti „prieš“.

Pripažinkim, pradžioje mažai besidomintiems sportu galėjo taip ir pasirodyti. Panašu, kad tokį vaizdą pateikti kažkam norisi ir toliau. Dar daugiau, panašu, kad tas kažkas yra už Lietuvos ribų.

Sąmokslo teorija? Galbūt.

Yra toks angliškas posakis „it‘s all about money“ (viskas dėl pinigų). Manyčiau, kad šiuo atveju pinigai niekuo dėti, kaip niekuo dėta ir meilė begalinė bei „nešildomos Lietuvos sporto salės“.

Politika. Ir jei ne didžioji, tai vis tik ne tokia ir maža. Lietuva nervina Rusiją. Paklausite, kodėl taip sužmoginau šį jausmą? Ogi todėl, kad valstybes valdo žmonės, ir mūsų didelės kaimynės nedideli valdovai pakankamai skausmingai reaguoja į mažutės Lietuvos pasispardymus.

Nėra viskas taip painu kaip pateikiau. Pavydas ir (pasikartosiu) silpni nervai, atskiesti didžios valstybės kompleksu, į paviršių iškėlė merginą rudu golfuku, kuri tapo simboliu dviejų šalių nesutarimų.

Paskaitykime didžiąją dalį kaimyninės šalies interneto forumų (maloni išimtis – keliautojų, buvusių Lietuvoje, atsiliepimai), kuriuose minimos Baltijos šalys. Spėju, greitai bus galima sudaryti atskirą epitetų, keiksmažodžių ir sparnuotų frazių žodyną, kuriais „paprasta Rusijos liaudis“ taškosi kaimynų prie Baltijos atžvilgiu. Ir nors visose postkomunistinėse šalyse pabrėžiama, kad visuomenė ir valdžia - tai ne vienas ir tas pats, tačiau leiskite nesutikti. Bent jau Rusijoje, valdžia – veidrodinis žmonių lūkesčių ir siekiamybės (nuosavas vairuotojas, mašina mėlynais švyturėliais ir „dačia“ Rubliovkoje) atspindys. Politinėje plotmėje, Baltijos šalių atžvilgiu, tai atspindys „kaip jie drįsta!“ paradigmos (požiūrio į pasaulį), kuri būdinga beveik visiems Rusijos gyventojams.

Kaip jie drįsta neatiduoti MUMS sportininkės, kaip jie drįsta kalbėti apie okupaciją, kaip tie maži nedėkingi (dėkingi turėtume būti už „kelius ir gamyklas, kurias pastatė didi rusų tauta“, - aut. pastaba) „pribaltai“ drįsta TAIP nemandagiai kalbėti su MUMIS??

Ką siūlai, protinguoli, tradiciškai paklausite Jūs? Būkime kantrūs, būkime stiprūs ir principingi. Atminkime, kad „merginų rudais golfukais“ istorijos pasikartos dar ne kartą ir, tikiu, kiekviena tokia istorija aplinkiniams įrodys – šita maža Baltijos šalis turi savo kelią ir spaudimui ji nepasiduoda.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!