Tyrinėtojas mus pasitiko visiškai paprasta, bet stulbinančiai dėmesį prikaustančia fraze: „Sveiki. Aš septyniolika kartų buvau Šiaurės ašigalyje. Ką, jokių plojimų?!“.
Taigi, susipažinkime: Borge Ousland. „National Geographic“ žurnalas 2006-aisiai metais norvegą apibūdino kaip „Ko gero, daugiausiai pasiekusį šiuo metu gyvenantį poliarinį tyrinėtoją“. Borge Ousland gimė 1962 m. netoli Oslo ir baigęs mokyklą 1984 metais pradėjo dirbti naru Šiaurės jūroje, o savo įgūdžius tobulino Norvegijos kariniame laivyne.
1986 m. Borge su dviem kolegomis pakartojo Fridtjofo Nanseno prieš beveik šimtą metų atliktą žygį ir slidėmis perėjo Grenlandiją. 1990 m. Jis su bendaržygiu Erling Kagge pajudėjo iš Ellesmere salos Kanadoje ir per 58 dienas pasiekė Šiaurės ašigalį, tapdami pirmaisiais žmonėmis, pasiekusiais kelionės tikslą be pašalinės pagalbos ir atsargų papildymo.
1994 metais Borge Ouslandas atliko panašią kelionę iš Sibiro. Vienintelis skirtumas – jis keliavo absoliučiai vienas. Be abejo, simetrijos vardan, po metų jis taip pat tapo pirmuoju žmogumi, kuris keliaudamas vienas pasiekė ne tik Šiaurės, bet ir Pietų Ašigalį. Kadangi liaudies išmintis, jog „būryje keliauti linksmiau“, norvego ausų nepasiekė, jis kitoje ekspedicijoje 1996 – 1997 metais vienumoje skersai perėjo Antarktidą. Mėgstantiems skaičius – tai 2845 kilometrai per 64 dienas, arba maždaug 44 kilometrai per dieną. Oro temperatūrai kartais siekiant -56 laipsnius Celsijaus. Rogėmis. Vienam.
Be abejo, po kelių metų atėjo eilė per 82 dienas vienam pereiti Arktį iš Sibiro į Kanadą, eilinį kartą kertant antraisiais namais tapusį Šiaurės ašigalį. Vėliau buvo ir kitos ekspedicijos: kopimas į Himalajus, kelionė per Patagonijos ledynus (trečias pagal dydį po Antarktidos ir Grenlandijos ledynų masyvas pasaulyje), pirmoji istorijoje kelionė į Šiaurės ašigalį žiemą ir daugelis kitų.
Pasakyti, kad paskaita buvo įdomi, tai būtų tas pats, kas pasakyti, jog lietuviai, neturėdami ką veikti, kartais pažaidžia krepšinį. Ypač dėl to, jog tyrinėtojas leido pertraukinėti jo pasakojamas istorijas ir uždavinėti klausimus. Pavyzdžiui: „keliaujant Šiaurėje beveik grįžti į akmens amžių - daraisi atsargesnis, pastoviai dairaisi per petį, kad kokia meška neužpultų (pagalvojau, beveik kaip Vilniuje, naktį, stoties rajone). Ir vieną dieną meškos atėjo. Bet nesąžininga, kad atėjo trise (ir vėl kaip prie stoties)“. Ir parodo vaizdo įrašą, kaip trys baltieji lokiai sukiojasi aplink jį keliolikos metrų atstumu ir, iššovus į orą, pabėga. „Dažniausiai jos nėra mačiusios žmonių, tai šito užtenka jas nubaidyt“. Klausimas iš auditorijos – „O jei neužtenka?“. Norvegas šypteli - „Na, šautuvas šiaip didelis, šaudyti irgi moku“.
Vis dėl to vienareikšmiškai įdomiausia istorija buvo tokia, kurią, ko gero, net ne visi filmų režisieriai susapnuotų. Ji nutiko Borge Ouslando kelionės skersai Arktį metu. „Pasiekiau Šiaurės ašigalį, įsikūriau stovyklą. Girdžiu, ryte sraigtasparnis virš galvos triukšmauja. Išlendu pasižiūrėti – pasirodo, arabų šeichas atskrido. Į Šiaurės ašigalį“.
Patikėkite, pamačius šio nuotykio vaizdo įrašą, žodis „siurrealizmas“ įgavo naują prasmę. Šeichas su vertėju ar ekspertu kalbasi su norvegu: „- Tai kiek laiko tu čia Šiaurėje? - Na, virš dviejų mėnesių. - Keliauji iš Sibiro į Kanadą per Šiaurės ašigalį? Taip. Ir kiek dar liko? Na, kokie trys su puse mėnesio. Hm, ilgokai... O mums kiek užtruko, 50 minučių? Bet vis tiek pagarba, nusifotografuojam“. Ir išskrido atgal. Netikite? Internete paieškokite vaizdo įrašo „Borge Ousland meets Ibrahim Sharaf on the North Pole“. Beje, šis arabas vėliau tapo pirmuoju Jungtinių Arabų Emiratų piliečiu, pasinaudojusiu komercinių kosminių skrydžių paslaugomis.
Daug kam turbūt kyla klausimas, o kur čia ta mokslo ir kultūros šviesa? Elementaru, Vatsonai. Borge Ouslandas pertraukose tarp savo ekspedicijų užsiima įvairia šviečiamąja veikla. Jis yra išleidęs septynias knygas, sukūręs septynis dokumentinius filmus, parašęs nemažai straipsnių į National Geographic ir kitus leidinius. Taip pat jis dėsto vaizdinės ir mokslinės medžiagos kupinas paskaitas, panašias į tą, kurioje teko laimė dalyvauti ir šio straipsnio autoriui: filmuota medžiaga, duomenų, surinktų ekspedicijų metu, pristatymas, statistinės klimato kaitos analizės, ir kt.
Visa tai leidžia pašaliniam žmogui susipažinti ne tik su ledynų pasauliu, bet ir pažvelgti į tik iš vaikystės knygų pažįstamą padarą, vardu „tyrinėtojas“. Nors kaip rodo aukščiau aprašyta situacija su arabų šeichu, Livingstono, Kuko ir Amundseno laikai pamažu grimzta užmarštyn (ir būtų naivu tikėtis, jog turėtų būti kitaip), tačiau vis dar yra žmonių, keliančių iššūkį tiek gamtai, tiek sau patiems.
--
„Europos istorijų parkas“ ir DELFI skelbia konkursą „Geriausios Europos istorijos“. Visi rašantys, fotografuojantys ir filmuojantys kviečiami siųsti savo istorijas ir laimėti puikius prizus. Galimos darbų temos: „Modernus kaimas“, „Vartotojų teisės“, „Ekologiška ekonomika“, „Mokslo ir kultūros šviesuliai“.
Darbus siųskite el. paštu: pilieciai@delfi.lt iki 2012 m. sausio 31 d. Į konkursą galima siųsti tik dar jokiose kitose žiniasklaidos priemonėse nepublikuotus darbus.
Atrinkti darbai taip pat bus publikuojami DELFI Piliečio rubrikoje ir atviroje informacinėje platformoje www.europosistorijos.lt.
Visi atsiųsti Jūsų darbai dalyvaus Geriausių istorijų rinkimuose, kurie vyks DELFI portale vasario 6 – 10 d. Balsavimo metu bus išrinkti keturių geriausių darbų autoriai, kurie vėliau bus apdovanoti nešiojamaisiais kompiuteriais.