Suuodę stipresniosios sutarties šalies – prekybininko klastą, puolame kurti planus kaip skaudžiai įkrėsime jam į kailį, tačiau galiausiai planai ir lieka planais, o iš epinės kovos iliuzijų lieka piktas bumbenimas ant vaikų, kaimynų ir viso pasaulio. Visgi atkaklesnieji neatsispiria genuose išsaugotam kraujo troškimui ir kimba prekybininkams į atlapus bei apgina savo teises (iš patirties pastebėjau, kad dažniausiai tai būna moterys, nes vyrai linkę ištarti stebuklingą atleidimo burtažodį: – Aaaaa, tai te ma i tep gerai...). Deja, egzistuoja ir trečioji grupė piliečių – paranoikai, tikintys sąmokslo teorija, manantys, kad visi aplinkui esantys yra priešai, o Adolfas Hitleris yra gyvas ir, ko gero, jis įsikūnijęs į uošvę. Tokie žmonės pasiryžę nuskalpuoti prekeivį ir už tai, kad po 5 metų naudojimo daiktas dėl normalaus nusidėvėjimo, mažumėlę pabluko.
Nenorėdami priartėti prie kraštutinumų, turėtume įsisąmoninti savo, kaip vartotojų, teises bei pareigas. Be abejo, pardavėjas, nors teisiškai ir laikomas stipresne sutarties šalimi, nėra visagalis, jis taip pat turi ne tik teises, bet ir pareigas, kurios plačiausiai reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Paminėtina, kad aiškų ir ganėtinai platų vartotojų teisių reglamentavimą Lietuvoje reikėtų sieti su naryste Europos Sąjungoje, kadangi vartotojų teisių rėmimas bei gerovės didinimas yra tarp svarbiausių ES tikslų. Siekiant suderinti Lietuvos teisinį reglamentavimą su ES įstatymais, numatančiais minimalius vartotojų apsaugos standartus, buvo patobulinti minėti nacionaliniai įstatymai.
Ką reikia žinoti norint apsisaugoti nuo apgaulės ar ginant savo teises?
1. Nupirktas daiktas turi atitikti sutarties sąlygas. Neveikiantis, nekomplektiškas, nekokybiškas ar tiesiog ne tas, kuris apibūdintas pirkimo – pardavimo sutartyje daiktas laikomas neatitinkančiu sutarties sąlygų. Pirkėjas turi teisę reikalauti pardavėjo daiktą pakeisti, sumažinti daikto kainą, jį pataisyti ar atlyginti taisymo išlaidas, arba grąžinti pinigus už sutarties sąlygų neatitinkantį daiktą. Paminėtina, kad ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai gaunate ne tai, ką susitarėte pirkti. Pavyzdžiui, jei susitarėte pirkti originalų paveikslą, o gaunate tik jo reprodukciją, galite ją grąžinti ir atsiimti pinigus.
Norint apginti savo teises, svarbūs keli dalykai – čekis ir garantija. Čekis, ar kitas pirkimą įrodantis dokumentas, yra visagalis. Jį svarbu išsaugoti ne tik tada, kai daiktas kelia abejonių, bet ir tada, kai daiktą planuojama naudoti ilgesnį laiką (pvz., keletą metų). Garantijos būna sutartinės ir įstatyminės. Sutartinė garantija yra duodama pardavėjo, kuris garantuoja, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas ir bus tinkamas naudoti visą garantijos terminą.
Įstatyminė garantija galioja 2 metus nuo daikto įsigijimo momento ir reiškia, kad vartotojui įrodžius sugedimo faktą ir tai, kad defektas atsirado iki daikto perdavimo arba po daikto perdavimo, bet dėl aplinkybių egzistavusių prieš perdavimą bus galima ginti savo teises. Įstatyminė garantija galioja net ir pasibaigus sutartinės garantijos terminui, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo daiktų perdavimo. Įrodyti defektų buvimą jau sutarties sudarymo metu bei apsiginti gali padėti vartotojų teisių apsaugos tarnyba, valstybinė ne maisto produktų inspekcija, ir kt.
2. Vartotojas turi teisę apsigalvoti. Nupirktus daiktus, kurie nors ir atitinka sutarties sąlygas, bet dėl įvairių priežasčių pirkėjui netinka (ne paslaptis, kad parduotuvių apipavidalinimas ir akyse raibuliuojančios nulaidos dažnai priveda prie lengvo apsvaigimo, dėl kurio imbicilumo apimtas vartotojas perka viską, ką jam pasiūlo) galima grąžinti per 14 dienų. Čia taip pat reikalingas čekis ar kitas pirkimą įrodantis dokumentas, o grąžinami daiktai turi būti nenaudoti bei nesugadinti. Daikto išpakavimas ar etikečių nuėmimas nelaikomas daikto naudojimu. Nekeičiami ar negrąžinami daiktai nurodomi daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.
3. Vartotojų negalima klaidinti. Klaidinanti reklama, neteisingi užrašai ant etikečių, nesuprantamos ar neįskaitomos sutarties sąlygos, Lietuvoje ir visoje ES yra draudžiami. Siekiant apsaugoti vartotoją yra sugalvota nemažai apsauginių mechanizmų: kad būtų lengviau palyginti kainas, šalia maisto produktų kainos rašoma standartinio vieneto (kilogramo, litro ir t.t.) to paties produkto kaina; nustatyti aukštesni vartotojų informavimo teikiant paslaugas nuotoliniu būdu (telefonu, per televiziją, internetu, paštu) standartai; nustatyti įvairūs maisto ženklinimo reikalavimai.
4. Vartotojai turi teisę į tinkamas paslaugas. Jeigu pažadėtas prašmatnus viešbutis Egipte pasirodė tik gražus miražas, jūs turite teisę į kompensaciją. Jeigu prasidėjus kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius neįvykdys sutartų paslaugų, tai jis privalo pasiūlyti jums alternatyvias paslaugas už tokią pačią kainą sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti anksčiau suteiktų paslaugų kainos skirtumą. Jeigu kelionės organizatorius nepasiūlo alternatyvių paslaugų arba dėl protingų priežasčių turistas jų atsisakė, kelionės organizatorius, be papildomo užmokesčio, turi užtikrinti turisto grąžinimą atgal arba nuvežimą į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat grąžinti turistui pinigus už nesuteiktas paslaugas. Taip pat jei dėl netinkamo sutarties vykdymo vartotojas pagrįstai lieka nepatenkintas kelione, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą.
5. Tiekiamas maistas turi būti šviežias ir sveikas. Nesaugus, pasenęs ir kitų reikalavimų neatitinkantis maistas negali būti tiekiamas vartotojams. Draudžiama pardavinėti maistą, kurio vartojimo terminas psibaigęs. Susidūrus su tokiais atvejais derėtų kreiptis į pardavėją arba valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Kaip ir laivui, kuris nežino kur plaukia, joks vėjas nebus plankus, taip ir vartotojui, kuris neišmano savo teisių, niekas nepadės. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, įtvirtintas teisinis reguliavimas yra palankus vartotojui, yra nemažai valstybės institucijų, galinčių mums padėti, tereikia žengti pirmą žingsnį – supratus savo teisių pažeidimą, kreiptis į jas.
Kita vertus, skubu priminti, kad naudojimasis savo teisėmis taip pat yra ir savo pareigų išmanymas, tad prieš skubėdami teisti turėtume įvertinti aplinkybes. Čia pateiktas teisių sąrašas nėra išsamus, praktikoje išryškėja daugybė niuansų, tačiau tai yra pagrindas, kuriuo naudodamiesi vartotojai gali tinkamai apsiginti. Tad neišmeskime savo teisių į šiukšlių dėžę, taip pat nepiktnaudžiaukime jomis, o protingai naudokimės, tuomet joks pardavėjas nebus baisus.
--
„Europos istorijų parkas“ ir DELFI skelbia konkursą „Geriausios Europos istorijos“. Visi rašantys, fotografuojantys ir filmuojantys kviečiami siųsti savo istorijas ir laimėti puikius prizus. Galimos darbų temos: „Modernus kaimas“, „Vartotojų teisės“, „Ekologiška ekonomika“, „Mokslo ir kultūros šviesuliai“.
Darbus siųskite el. paštu: pilieciai@delfi.lt iki 2012 m. sausio 31 d. Į konkursą galima siųsti tik dar jokiose kitose žiniasklaidos priemonėse nepublikuotus darbus.
Atrinkti darbai taip pat bus publikuojami DELFI Piliečio rubrikoje ir atviroje informacinėje platformoje www.europosistorijos.lt.
Visi atsiųsti Jūsų darbai dalyvaus Geriausių istorijų rinkimuose, kurie vyks DELFI portale vasario 6 – 10 d. Balsavimo metu bus išrinkti keturių geriausių darbų autoriai, kurie vėliau bus apdovanoti nešiojamaisiais kompiuteriais.