Tai viešoji emocinė raiška. Ji svarbi, tačiau ne tai lemia emigracijos cunamį. Lietuvoje tiesiog per daug darbingų žmonių, o darbo vietų per mažai. Kodėl emigruoja provincijos jaunimas? O ką dirbti kaime - ūkiai stambėja, technika vis modernesnė ir našesnė, rankų darbo beveik neliko. Ir kiek galima mokėti nekvalifikuotam berneliui su šakėmis rankose? Juk ne tiek, kiek valdančiam kompiuterinės technikos prikimštą traktorių? O traktorių vis mažiau, jie galingesni, ūkininkas žiopliui tokio turto nepatikės.
Amatų nebeliko: pigios kiniškos prekės numarino siuvėjus, batsiuvius, namus stato profesionalios bendrovės (jau pristatė, tik gyvent nėra kam), santechnikas su pakulų gniūžte nurašytas. Pjauti vejas, skaldyti malkas, senutėms sukasti darželius? Iš to nepragyvensi.
Artėjant Seimo rinkimams visos partijos „steigs“ darbo vietas. Kokias? Maža šalis, maža rinka, mažas vartojimas. Ką galim eksportuoti - tą pačią žemės ūkio produkciją, pagamintą moderniuose ūkiuose. Bet ten darbo jėgos reikia vis mažiau. IT, programinę įrangą, lazerines technologijas? Šitoje srityje dirba gal šimtas gabuolių. Gaminsim troleibusus? O gal kavos malūnėlius?
Nėra kito kelio kaip darbo jėgos judėjimas, nes etnokultūrą už mūsų visų pinigus baigęs magistras puikiai tinka vištų skerdyklai Airijoje. Todėl, kad pasirinko idiotišką profesiją, kelerius metus mokėsi nieko neveikti ir užsiaugino sau inteligento karūną. Dabar tegul galvoja, ar kalta valdžia, ar jis pats. Kadangi moka bent vieną užsienio kalbą, galas negriebs.
Tik tegul nebyzgia „evakuaaaaaaaaaacija“. Lietuvai per akis čia pasiliekančių. Ir grįžtančių su realaus gyvenimo patirtimi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!