Vaizdelis paprastai būna maždaug toks: kieme ant suoliukų sėdi 3-4 benamiai, geria, rėkauja, kartais net mušasi, valgo konteineriuose rastas atliekas, tai, kas nepatinka, čia pat išmeta po berželiu. Pro tą berželį grįžtant namo, kvapas nosį riečia. Nes čia atliekami ir gamtiniai reikalai. Daug kartų vos spėjau nusisukti, kad nepamatyčiau pačio proceso. O ką sakyti, tai matančiam vaikui? Ar jums patiktų, jei kas šlapintųsi prieš jūsų langus, ponas mere?

Ne tik benamiai čia linksmai leidžia laiką. Šalia namo yra stotelė, kurioje autobuso į Zujūnus ar Buivydiškes laukia pati įvairiausia publika. Tai tegu laukia. Bet te negeria alaus, nešlitinėja aplinkui ir nešiukšlina kiemo!

Ne kartą kviečiau policiją, kad “pažadintų” ant pievelės arba pusiau ant suoliuko, pusiau po suoliuku miegantį pilietį, kuris pats jau nebepaeidavo.

Ir bėda čia visai ne benamiai. Jų yra, buvo ir bus. Ir ne vargšai kaimiečiai, laukiantys autobusų, kad galėtų sugrįžti namo po darbų ar mokslų. Bėda yra šalia namo stovintys kioskai, kuriuose be visokių neaiškios kokybės prekių, prekiaujama dar ir alumi!

Kodėl visus kioskus iškėlėte iš miesto centro, o miegamuosiuose rajonuose palikote? Gal mes, čia gyvenantieji, esame antrarūšiai? Ar mums ir taip turėtų būti gerai? Ar čia sudaromos sąlygos dirbti vadinamiesiems smulkiesiems verslininkams? Kada pagaliau Vilniuje baigsis kioskų era?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!