Turiu pripažinti, kad esu nusivylęs ne dėl to, kad Mamontovas netobulėja kaip dainų atlikėjas (kas savyje talpina kompoziciją, poeziją, muzikavimą), bet kad kuo toliau, tuo mažiau stengiasi.
Skirtumas tarp „Pabėgimo“ ir „Elektroninio Dievo“ klausytojų yra toks, kad tuo metu klausytojas nebuvo globalios rinkos liudininkas, o dabar yra. Šiandien vieno mygtuko spustelėjimu aš jau klausausi Adele, Muse, Coldplay ir kitų. Šiandien džiugina nedideli lietuviški perliukai kaip Happyendless „Power forever“, Ievos „Raudoni vakarai“, Jurgos „Saulė vandeny“, ir kt. Muzikinis LT United pokštas „We are the winners“ yra tik mielos anglosaksiškos erzinimo dainelės fragmentas, atliekamas šaunios kompanijos.
O štai kuklus albumo dainų apibūdinimas.
1. Tiktai Tavyje. Ypatingai paprasta instrumentuotė, pritaikyta nesudėtingam koncertiniam atlikimui, kad galima būtų bėgioti po sceną, neišgyvenant, kad reikia tuo metu dar ir groti. Kaip pirmai dainai – per mažai užtaiso.
2. Tavo Laikas Baigsis. Per ilga įžanga (lygiai viena minutė), monotoniškas elektroninis akompanimentas kviečia meditacijai, priedainis malonus ausiai. Trečia dalis pagyvina kūrinį, bet per kulminaciją daina staiga pasibaigia, nesulaukusi finalo.
3. Rudenio Vėjas. Andrius tikrai įrodė, kad įmanoma dainą sugroti dviem akordais ir trimis natomis, tuo greičiausiai laimima pradedančiųjų gitaristų simpatija. Daina idealiai tinka smilkant smilkalus, tarp pamąstymų apie gyvenimą su kurso draugais. Elektroniniai intarpai simpatiški, per koncertą reikėtų naudoti daug šviesos efektų, kad nebūtų nuobodu.
4. Elektroninis Dievas. Padaryta pagal seną gerą formulę, kuri ir šį kartą veikia. Dera akustinė gitara, elektronika, priedainis nesudėtingas, lengvai minios išdainuojamas, žodžiai kaip visada žavi nesuvokiamumu ir paslaptingumu, todėl visų jautresnių asmenybių bus puoselėjami kaip dalis bendro nesuprastų poetų palikimo dalis.
5. Pasitrauk. Labai įprastas kūrinys Andriui, tik skamba lyg būtų dainuojamas jam kabant ant skersinio: įtempus stygas ir trumpais sakiniais. Priedainis ir uždainis per daug nesiskiria, koncertuose dainos misija bus pailsinti žiūrovus tarp senų hitų.
6. Ratilai. Įžanga daug žadanti, sintetinė violončelė augina dramatinę liniją. Uždainis vėl gi ostinatinis (pasikartojantis), monotoniškos intonacijos, visa esybe norisi šauktis kulminacijos, bet klausytojas murkdomas toje pačioje letargo būsenoje. Daina labiau meditacinė nei koncertinė, šokinėti ir šaukti nebus progos ir motyvų. Gal tai ratilai nuo skenduolio...
7. Tyloje. Kol kas geriausia albumo daina. Jausminga ir įtaigi. Įdomesnė, ne tokia nuspėjama harmonija. Puikiai tiktų filmo takeliui. Įdėjus dar daugiau širdies ir pastangų, reikėtų trečios dalies, pasirinktas paprastesnis variantas viską kiek „atskiesti“ dūsavimu.
8. Krentantys lėktuvai. Deja, niekuo neišsiskirianti daina. Vairuojant geriau neklausyti, nebent važiuojant traukiniu (ir jokiais būdais ne lėktuvuose!). Neužkabina.
9. Kalėdos. Stebina instrumentuotės paprastumas, juk tiek daug aplink muzikantų, kurie galėtų padėti aranžuojant kūrinius. Ar ritmas yra duoklė radio stočių klausytojams, ar naujas Andriaus stiliaus pajautimas, nežinau, tačiau tai tikrai ne naujas Kalėdinis hitas.
10. Nebelauk. Žodžiai verčia susimąstyti apie visą mano rašliavos prasmę. Simpatiškas manifestas jauniems žmonėms. Nelabai melodingas, nelabai įsimintinas, kiek per aukšta tonacija. Gi mintis prasminga ir, tikiuosi, pasieks savo auditoriją.
Dar kartą ačiū Andriui už progą paklausyti jo kūrybos. Žinant jo ankstesnius darbus, norisi išprovokuoti dar daugiau kokybės, dar daugiau „perliukų“. Nuoširdžiai linkiu sėkmės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!