Kaip ir kiekvieną šeštadienį, išsivirusi gardžios žolelių arbatos, kramsnodama prancūzišką pyragaitį, sėdau su šeima žiūrėti šokių projekto. Po sunkios darbo savaitės taip norisi atsipalaiduoti, nukeliauti net į kitą pasaulio kraštą kartu su šokančiomis poromis, pasvajoti ar prisiminti įsimintiniausius gyvenimo įvykius.
Kalbėsiu tiesiai šviesiai, nepabijosiu paminėti konkrečių pavardžių, kurios labiausiai suerzino ir kurios privertė ploti, žiūrint į televizorių. Gana tų abstraktumų ir gana tylėjimo! Nes taip vieną dieną reikės su raisčiu akims ir ausų kimštukais sėdėti prie televizoriaus, kad, neduok Dieve, vaikas neišgirstų ir nepamatytų to, ko nereikia.
Kalbėsiu apie šeštadienį įvykusį šokių projektą „Šok su manimi“. Vakaras prasidėjo įspūdingai, nuotaikos pakilios, muzika graži. Tačiau, deja, viskas pasisuko labai jau negražiai. Nepabijosiu žodžio – šlykščiai.
Viskas prasidėjo nuo pono J. Smorigino. Tiesa, po šios laidos pradedu abejoti, ar galiu jį vadinti ponu. Koks jis ponas, jei sugeba prieš visą Lietuvą užgaulioti šalia sėdinčią garbaus amžiaus labai išmintingą moterį? Koks jis ponas ar džentelmenas, jei sugeba juodinti tokią žmonių grupę, kaip sportinius šokius šokančius šokėjus?
Sportiniai šokiai – šlamštas
J. Smoriginai, pats laikas prieš einant į eterį, apmąstyti, ką norite šnekėti ir apie ką verčiau patylėti. Su manimi „Šok su manimi“ transliaciją žiūrėjo ir mano mažoji sesė, jau penktus metus lankanti sportinius šokius, ne kartą dalyvavusi konkursuose ir parsivežusi medalius.
Kai J. Smoriginas pradėjo rėkauti, kad sportiniai šokiai yra šlamštas, kad tai nieko verti pasirodymai, kad sportinių šokių šokėjai gali būti maži, sukumpę ir pan., mano mažoji staiga nuleido galvytę, o po kiek laiko paklausė: „Nejaugi aš tikrai nieko neverta? Gal man verčiau mesti šokius“?
Jūs įsivaizduojat! Štai kaip tas begėdis J. Smoriginas sugadino nuotaiką ir jaukų šeštadienio vakarą mano sesei! Ji sėdėjo verkdama (tiesa, visada tiesia nugaryte ir kojytes laikanti šeštoje pozicijoje) ir niekaip nesuvokė, už ką ją taip užgavo? Ar už tai, kad ji tris kartus per savaitę repetuoja iki prakaito varvėjimo? Ar už tai, kad jos vardas ir pavardė kaba mokyklos garbės lentoje? Anot Smorigino, mano sesė, kaip ir garbioji ponia Norvaišienė, yra NIEKAS, grynas nulis, užsiimantis šlamštu.
Nuo žodžių prie veiksmų
O ką reiškia ta amerikietiška viduriniojo piršto kombinacija? Taip peikdamas galantiškąjį Grigaitį dėl amerikietiško akcento ir išsireiškimų, jis staiga ima mosuoti viduriniuoju pirštu, kurio reikšmė yra puikiai žinoma visai Amerikai. Ech, Smoriginai... Gal prisiminkime dar vieną asmenybės susidvejinimą – pats besivadindamas ponu Dievu, kas, mažų mažiausiai, eiliniam tikinčiajam yra kvaila ir juokinga, jis ima peikti gerbiamą Danguolę Stachurą ir Deivį Meškauską dėl Jėzaus Kristaus ir Marijos Magdelietės atvaizdavimo.
Tai juk tas pats – ir vienu, ir kitu atveju pasityčiojimas iš bažnyčios, tikinčiųjų ir krikščionybės. Turbūt nereikia priminti, kad Lietuva – krikščionių katalikų kraštas? Tiesa, dedu pliusą šokėjų porai bent jau už atgailavimą ir prisipažinimą, jog bijo įžeisti tikinčiuosius.
Iš kur tas Smoriginas?
Aš, eilinė vidutinio amžiaus Lietuvos pilietė, apie J. Smorigino egzistavimą sužinojau senais laikais, kai pirmą kartą per LRT kanalą buvo pradėtas rodyti, berods, dainų dešimtukas. Iki tol, kad ir koks ponas Dievas, baleto genijus, Lietuvos šviesulys, ar tiesiog chamas būtų J. Smoriginas, aš apie jį nieko nežinojau. Kodėl? Gal dėl to, kad esu provincijos (kaip vakar J. Smoriginas išvadino Lietuvą ir jos gyventojus) atstovė?
Taip, Lietuva – viena didelė provincija, kuriai rūpi apkalbos, gandai, paslydimai, šokių projektai šeštadienio vakarais, bet, J. Smoriginai, juk ir jūs gyvenate toje pačioje provincijoje, o tai reiškia, kad esate jos dalis. Jei jums čia ne lygis, jei jūs neturite čia ką veikti, o prisipažįstate, jog gyvenate tarp beraščių, kvailių, provincialų ir dar tūkstančių visokiausių blogybių, kaip ne kartą esate minėjęs, tai ar ne laikas susimąstyti, kad reikėtų išvykti gyventi į kitą pasaulio kraštą?
Tik, žinia, jūs to niekada nepadarysite. Nes nė viename kitame krašte nebūsite žinomas, matomas ar pripažįstamas. Ir nė viename krašte už jūsų isterijas jums nebus mokami pinigai. Dabar drąsiai galite didžiuotis, kad jau valandą galvoju apie jus. Tik, tiesa, iš blogos pusės. Nes kol kas panašu, kad gerosios jūs neturite.
Dar norėčiau atsiminti kelis faktus, kurie sukėlė pasipiktinimą. Turbūt projekto režisieriai liepė J. Smoriginui pakviesti šokti ponią Norvaišienę. Žinoma, garbi šokėja atsisakė ir taip parodė savo charakterį ir nuomonę, gerbiu Jus už tai, tačiau ar buvo gražu iš J. Smorigino pusės atsigulti ant stalo prieš pat Norvaišienės nosį? Ar gražu taip tiestis? J. Smoriginai, jei tokie veiksmai priimti jūsų namuose, tai bent jau susilaikykite nuo tokių veiksmų visos Lietuvos akivaizdoje.
Smorigino pavydas
„Šok su manimi“ šeštadienio vakarą nušvietė tokie šviesuoliai kaip Žilvinas Grigaitis ir Nerijus Juška. Abu jie itin tolerantiški, galantiški, savo srities profesionalai, neieškantys žodžio kišenėje ir turintys tai, ko, turbūt, deja, neturi J. Smoriginas.
Nerijus Juška – talentingas primarijus, kuriam nereikia tokių asmenybės susidvejinimų, skandalų ir vidurinio piršto kombinacijų rodymų, kad būtų populiarus, gerbiamas ir mylimas. Jis yra ir vaikų, ir itin garbių žmonių numylėtinis. Tą patį galiu pasakyti ir apie Žilviną Grigaitį.
Pastarasis taip pat turi didžiulį gerbėjų ratą, o apkeliautas visas pasaulis byloja apie Grigaičio judėjimą pirmyn, neužsisėdėjimą vienoje vietoje. Aš čia įžvelgiu J. Smorigino pavydą šiems žaviems jaunikaičiams. Tiesa, maniau, kad pavydas būna tik tarp moterų, pasirodo, ne.
Aš puikiai suprantu, kad visas šis spektakliukas buvo padarytas vardan reitingų ir pinigų, kurių jie atneš, tačiau pamąstykime visi drauge, ar tikrai reitingai ir pinigai gali šitaip toli nuvesti žmogų?
Mano manymu, tai tėra nulinis žmogaus intelektas ir mentaliteto nebūvimas. Labai gaila, kad gerbiamai Jūratei Norvaišienei kiekvieną šeštadienį tenka sėdėti prie tokio tuščio žmogaus. Turbūt būdama daktarės Norvaišienės vietoje, atsisakyčiau dalyvavimo šiame projekte. Jai tai padaryti būtų daug lengviau nei Smoriginui, nes jį TV projekte laiko galimybė pasirodyti ir pasivaipyti prieš žiūrovus. Sakoma, kad net ir bloga reklama yra reklama, tačiau tokia reklama yra niekinė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!