„Lietuviai emigruoja iš mados. Tą aiškiai rodo emigracijos mastų palyginimas su kitomis ES šalimis (Latvija, Rumunija, Bulgarija, Lenkija). Tose šalyse dar blogiau arba taip pat, kaip Lietuvoje, bet jie taip neemigruoja. Emigraciją skatina žiniasklaidos kurstomos nuotaikos - kad ir straipsnis, jog „vienaip ar kitaip“ apie emigraciją kalba pusė Lietuvos gyventojų. Nors sudėjus tuos „vienaip a kitaip“ mąstančius apie emigraciją pagal tą apklausą - 36 proc.“, - rašo DELFI skaitytojas.
„Mano atveju, tai tik dėl finansų, nes aš buvau prieš ir labai nenorėjau palikti savo šalies, tačiau priremtas finansinių įsipareigojimų turėjau tam ryžtis... Ir ką jūs manot? Pamačius kaip svetur elgiamasi su darbo liaudimi, kokie mokami pinigai, ir kaip už tuos pinigus tu gali sau leisti gyventi net ir svečioje šalyje (aš nekalbu, kiek jau gali leisti grįžus į Lietuvą), pasijutau lyg įkvėpęs šviežio oro ir atsigavau. Ir tik grįžus po pasibuvimo užsienyje, atsiranda tas nereikalingumo jausmas, kai tavęs nevertina „tavo“ šalis, ir visi „gatavi“ pastumti tave dėl „lyšno“ lito...
„Manau, pagrindinė emigracijos priežastis - nepasitikėjimas Lietuvos valstybe, ir pirmiausia jos smaigaliu - valdžia! Na, pašūkavo politikai -nepriklausoma Lietuva - o kas tai yra, ir patys, matyt, nelabai supranta. Beje, kad Lietuva būtų nepriklausoma, pagal šio žodžio prasmę, nelabai įsivaizduoju... Valstybės veidas - Seimas, valdininkija, teisėsauga... Deja, jam jau joks grimas nepadės. Žodžiu, kraštas be ideologijos, be moralės. Kas jame gali gyventi? Manau, tik tie, kurie dar kažkiek turi galimybių, atsiradusių dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pvz., atsidūrė tam tikroje vietoje tam tikru laiku), kažkur save realizuoti, tie dar gyvens, bet tai ne valstybė, o tik mažytė jos dalelė. Kai pasižiūri, į taip vadinamus Lietuvos kūrėjus, apima JUODA NYKUMA...“, - rašo diskusijos dalyvis.
„Kol nepagerės Lietuvos ekonomika, tol bėgs kas tik gali. Pažiūrėkite kas darosi Seime, juk ten toks bardakas, kad baisu, visur kiša į postus savus. Vadovaujasi patarle: nors ir durnas, kad tik savas...“, - įsitikinęs skaitytojas.
„Už darbą moka tik minimumą, dirbti reikia viršvalandžius. Dar tyčiojasi, rėkia ant samdomų žmonių kaip bepročiai. Tarsi iš bandytų gaujos atėję. Be išsimokslinimo. Dėl to kalta ir valdžia. Valstybinė darbo inspekcija neatlieka savo pareigų, viskas nupirkta. Ji negali pareikalauti, kad būtų statomi darbo grafikai, kad būtų apmokėti viršvalandžiai. Vyriausybė tyli, nes ji nori, kad kuo daugiau samdomų žmonių išvažiuotų. Todėl, kad verslininkų yra nupirkta. Kalčiausia valdžia“, - rašo skaitytojas.
„Kažkas parašė, kad žmonės išvažiuoja dėl mados. Nesutinku. Mano sūnus Lietuvoj dirbo vairuotoju dienom ir dažnai naktim, ir uždirbo 1 500 per mėnesį. Išvažiavęs dirba vairuotoju tik dienom ir uždirba 15 000. Tai tiek“, - faktą konstatuoja diskusijos dalyvė.
„Teisingumas - valstybės pagrindas, nėra teisingumo, nėra valstybės - tai žinojo dar senovės romėnai. Deja, dabartiniams ir buvusiems valdantiems sunkiai įkandamas riešutėlis. Buvo grąžinamos žemės. Dauguma atvejų, kai pretendento žemėje sklypai matuojami buvusiams partiniams veikėjams, matininkų pažįstamiems ir kitiems, nežinia kaip pralobusiems turtuoliams, o tikriems savininkams, kaip pasakytų Tadas Blinda, - špyga taukuota. Sugalvojo PSD mokestį ir siuntinėja laiškus, kad skolingas. Darbo nėra, o jeigu ir siūlo, tai už minimumą, kada išlaidos, susijusios su darbu, yra didesnės už gaunamą atlyginimą. Tokie laiškai dėl PSD man jau primena reketą. Turi žmogus žemės, bet negali duoti vaikui pasistatyti trobelę, remontuoti, rekonstruoti, nes prigalvota kliūčių, kaip liaudyje sakoma, kad ir velnias gali sprandą nusisukti... Argi tai teisinga? Atstatykite teisingumą, pagarbą žmogui, ir sumažės bėgimas iš Tėvynės. Galbūt visų laikų valdantieji mano, kad Seimas yra Lietuva, o eiliniai žmonės - nežinia kas?“, - rašo skaitytojas.
„Priežastis, kad noriu gyvent normaliai, turėt būstą ir normalią mašiną. Aišku, nepatinka užsienis, mielai grįžčiau atgal, bet ką veikt grįžus?Verslą įkurti reikia milijonų, o už pusveltį kažkam eilinę vilą uždirbinėti kažkaip nevilioja“, - sako diskusijos dalyvis.
„Nervina emigrantų paistalai, kad tipo nesijaučiu reikalingas, socialinė neteisybė, šiaip valdžia kalta. Visa tai yra nesąmonės. Pagrindinė ir vienintelė priežastis yra PINIGAI. Ir tik pinigai. Ir tai yra suprantama, ir pateisinama. Žinoma, dar yra asmeninės priežastys - geras oras, meilė, ir panašiai, bet tai tokių bus gal koks 1 proc. Visa kita - PINIGAI. Ten daugiau galima užsidirbti. Ir viskas. O visa kita tiesiog emigrantų noras surasti kažkokį keistą pasiteisinimą“, - kitokią nuomonę dėsto skaitytojas.
„Emigracijos priežasčių yra nemažai. Pagrindinė, manau, finansinės situacijos pagerinimas. Taip pat darbo suradimo sunkumai (ypač paprasto), iškreipta informacija apie „rojų“, kur viskas greitai, daug ir paprasta. Manau, yra dar ir tokių, kurie išvyksta norėdami „neatsilikti“ nuo kaimynų, draugų ar giminaičių. Kiekvienas išvykęs turi savų motyvų. Kaip bebūtų, visiems lietuviams- emigrantams linkiu sėkmės, o besiruošiantiems krautis lagaminą, nuoširdžiai siūlau gerai pamąstyti, ar tikrai Lietuvoje nebėra šansų, kadangi vienas dalykas buvo emigruoti prieš 15 metų, kitas - dabar, kai visoje Europoje situacija sudėtinga, kai kur blogiau nei Lietuvoje“, - rašo skaitytojas.
„Manau, didesnė problema ne pinigai, o jų sureikšminimas mūsų visuomenėje. Pinigai iškeliami kaip didžiausia vertybė, jie visiškai nulemia socialinę padėtį. Žmogaus erudicija, išsilavinimas ir asmeninės vertybės nebeturi jokios galios prieš turtą. Pinigai tapo ir pagrindinis kriterijus pateisinant nesėkmes - jeigu ko nors nepavyksta pasiekti, kaltas pinigų trūkumas, o ne tai, kad mažai buvo įdėta iniciatyvos, kad per mažai stengtasi. Šiuo metu studijuoju KU ir turbūt kaip vieną pagrindinių savo emigracijos priežasčių galėčiau įvardinti šitą depresiją sukeliantį lito-centrizmą“, - nuomonę dėsto diskusijos dalyvė.
„Žmonių emigravimo priežastis - valstybės tarnautojų nepagarba eiliniam Lietuvos piliečiui, pasipūtimas, abejingumas žmogaus problemoms. Be to, įstatymai, įvairūs norminiai aktai, tarnauja ne žmogui, bet valdininko patogumui. Pirma didinami valdininkų atlygiai, o vėliau (jei lieka resursų) prisimenamas eilinis pilietis. Ko verta seimūnų moralė, kai jie nesutinka mažinti išpūstas privilegijas ir leisti kontroliuoti jų išlaidas?“, - rašo skaitytojas.
„Dėl tingumo ir kvailumo. Tingi dirbti, visiems duok daug, o dirbti nemoka. Kiti mano, kad ten pieno upės teka, kai nuvažiuoja, nebenori grįžti be nieko. Juk pusė tų emigrantų aria kaip ciuckiai ir nieko gero neužsidirba; jei taip dirbtų Lietuvoje - irgi panašiai gyventų. Kita dalis tenkinasi pašalpomis ir giriasi, kad jos didesnės nei Lietuvoje darbo užmokestis. Daugelis susidirba sau gyvenimą ir gailisi, bet didvyriškai sako, kaip gerai ten gyvena. O gerai įsitaiso tik dešimtadalis išvažiavusių. Taigi taip mulkiai - varykit atgal į Lietuvą ir dirbkit; kas nori ir sugeba - darbo randa. Ir niekas čia badu nemiršta, kaip skiedžia daugelis nevykėlių“, - griežtą nuomonę dėsto diskusijos dalyvis.
„Mūsų šeima Lietuvoje gyveno materialiai pasiturinčiai, bet iš Lietuvos išvykom dėl to, kad į valdžią 1992-siais buvo grąžinti komunistai, be to - mums nepriimtinas lietuvių mentalitetas, neveiklumas, tingumas, moralės nuosmukis - išvažiavom dirbti pagal specialybes - kitaip gal ir būtume likę, bet šiuo metu materialiai gyvename tikrai puikiai, o dvasiškai - ypatingai gerai. Šalis - JAV“, - patirtimi dalinasi skaitytoja.
Dėkojame DELFI skaitytojams už nuomones!
