Siedami išvengti tokių nesėkmių, dauguma šunų veisėjų į pagalbą pasitelkia jaunuosius vedlius, kurie uoliai dirba su jiems paskirtu šuniu, kad šis taptų čempionu. Apie jaunųjų vedlių veiklą ir jų svarbą šunų parodų metu kalbuosi su Lina Šiukštaite. Ji šia veikla užsiima daugiau nei 8 metus, dėl to drąsiai gali būti vadinama šios srities specialiste.
- Lina, kas yra jaunasis vedlys?
Jaunasis vedlys yra paauglys iki 18 m., dresuojantis šunis parodoms, išmanantis šuns veisles, standartą bei anatomiją. Pagrindinis jaunojo vedlio tikslas yra atskleisti šuns gerąsias savybes parodos ringe. Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, svarbu mokėti užmegzti ryšį su šunimi, kad jis klausytų jam palieptų komandų.
- Ką daro jaunasis vedlys šunų parodų metu?
Šunų parodose jaunasis vedlys yra tas žmogus, kuris ekspertizės metu atskleidžia geriausias demonstruojamo šuns savybes – ne tik jam judant, bet ir stovint.
Teisėjai labiausiai dėmesį kreipia į šuns eksterjerą, anatomiją, charakterį, kailio paruošimą. Ringe šuo ir vedlys yra viena komanda. Dažniausiai po ekspertizės yra organizuojamas jaunųjų vedlių konkursas.
Konkurso metu jaunieji vedliai demonstruoja ne tik šunį, bet ir save. Turi būti tvarkingai apsirengęs ir, žinoma, gerai nusiteikęs, nes šuo jaučia žmogaus nerimą.
Šiame konkurse jaunieji vedliai atlieka įvairias figūras, tokias kaip: L, T, 8, I, trikampis ir kt., be abejo, neužstodami teisėjui šuns, tai – auksinė jaunojo vedlio taisyklė.
Aišku, norint laimėti, vien tiksliai atliktų figūrų nepakanka. Konkurso metu dalyviai turi atskleisti ryšį tarp savęs ir šuns. Jeigu jaunasis vedlys mechaniškai bandys atlikti tam tikras užduotis, rezultatai bus prastoki, nes šuo bus nesuinteresuotas paklusti vedlio komandoms.
- Kaip galima tapti jaunuoju vedliu?
Tai įmanoma pasimokius savarankiškai (informacija dažniausiai gaunama iš interneto) arba lankant jaunųjų vedlių mokyklėlę, kurios metu yra pateikiamos teorinės žinios ir praktinės užduotys su įvairių veislių šunimis.
Norinti tapti profesionaliu jaunuoju vedliu, reikia įgyti labai daug praktikos, tenka dirbti su įvairių veislių šunimis, nes kiekvienas šuo pasižymi skirtingais charakterio ir būdo bruožais.
Bent kartą per mėnesį šunų parodos yra organizuojamos įvairiuose Lietuvos miestuose. Daugumoje iš šių parodų yra organizuojami jaunųjų vedlių konkursai, norintys dalyvauti konkursuose gali užsiregistruoti.
Kai, dalyvaudamas tokio pobūdžio konkursuose, įgauni pakankamai patirties, jau gali galvoti apie vedlio veiklą ne tik kaip apie hobį, bet ir darbą, netgi gyvenimo būdą.
Laikui bėgant, dalyvavimas parodose tampa savotiška reklama. Jeigu puikiai sekasi ringe, demonstruojant šunis, savininkai už tam tikrą mokestį gali paprašyti jaunojo vedlio paslaugų, kad šis tinkamai pristatytų jų šunis parodose.
- Kaip prasidėjo tavo, kaip jaunosios vedlės, karjera?
Jaunųjų vedlių mokyklėlę pradėjau lankyti nuo 13 m. – 2003 m. Mano mokytoja tuo metu buvo Diana. Esu jai labai dėkinga už įgytas teorines ir praktines žinias.
Vėliau pradėjau dalyvauti jaunųjų vedlių konkursuose. Tuo metu turėjau neveislinį šunį, dėl to su juo galėjau tik praktikuotis pamokėlių metu, bet negalėjau dalyvauti parodose.
Norint būti vedliu, nebūtina turėti veislinį šunį. Kai norėdavau dalyvauti parodose, skolindavausi veislinius šunis iš draugų ar pažįstamų.
Kartais šunis skolindavausi ir parodos metu iš šunų veislynų savininkų. Žinoma, ne visi duoda šunį nepažįstamam žmogui, bet kai pradedi aktyviai dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose, tave pradeda pastebėti ir atsiminti.
- Šiuo metu savo įgytas praktines ir teorines žinias apie šunų dresiravimą parodoms taikai jaunųjų vedlių mokyklėlėje. Gal galėtum pateikti išsamesnę informaciją apie pamokas?
Jau beveik 7 m. mokau įvairaus amžiaus vaikus ir šunis, kaip tinkamai elgtis ir dalyvauti parodose. Žinoma, padedu ir suaugusiems.
Pamokų metu mokiniams suteikiu teorinių žinių apie šunų veisles, šunų anatomiją, charakterio ypatumus ir dar kitos papildomos informacijos, nes studijuoju VU biologiją, kur jau baigiau zoologijos paskaitų ciklą.
Tad neapsiriboju tik šunimis. Praktinių užsiėmimų metu mokiniai mokomi, kaip reikia užmegzti ryšį su šuniu, kad šis klausytų komandų ir pats noriai mokytųsi, tobulinami įgūdžiai, kaip tinkamai atlikti figūras bei suteikiamos praktinės žinios, kaip tinkamai šuo turi būti pristatytas teisėjų „teisme“.
Viena pamoka trunka apie 1 val. Pamokoje gali dalyvauti iki 15 žmonių.
Pamokos dažniausiai vyksta savaitgaliais, laikas derinamas su mokiniais. Norintys lankyti šiuos užsiėmimus, gali ateiti ir be šuns. Kaip jau minėjau ankščiau, vedliams reikia mokytis dirbti su skirtingų veislių šunimis, dėl to pamokų metu mokiniai keičiasi šunimis ir visiems tenka padirbti bent su viena veisle.
Į pamokas atsivedu ir savo šunį – Aliaskos malamutę, vardu Mahala. Kartais paprašau draugų, kad paskolintų savo šunis užsiėmimams, taigi šunų pamokose tikrai užtenka.
