Kodėl aš neperku dovanų:
1. Kalėdos jau tapo komercine švente. Negana to, kad kalėdiniai papuošimai prekybos centruose atsiranda jau prieš lapkričio 1-ąją (faktiškai visą mėnesį prieš Kalėdas), bet dar prigaminama visokių masinių šventinių prekių (saldainių, žaislų, suvenyrų, žvakių, ir t.t.), kuriuos, jei pats gautum, kažin ar apsidžiaugtum. Todėl, kad tai masinė gamyba, nieko originalaus (o tik universalaus, kai nežinai, ką padovanoti ar kai neturi laiko dovanoms ruošti).
2. Nekenčiu masinės psichozės, kai visi laksto po parduotuves, ieško dovanų, tenka laukti ilgose eilėse. Toks apsipirkinėjima man paprasčiausiai yra kančia. Tiesiog nesu linkusi gaišti laiką ten, kur galima jo negaišti.
3. Rankų darbo, originalios, konkrečiam žmogui pritaikytos dovanos visada yra daug mielesnės nei kažkoks materialus masinės gamybos daiktas. Kiek yra visokiausių rankdarbių, idėjų, ką galima pagaminti ir padovanoti artimam žmogui. Galiu tik pasidžiaugti, kad mama mokė megzti, siuvinėti, rišti apyrankes, ir t.t., tad rankų darbas man nesvetimas. O kai moki bent kažką pagaminti, ir kiti rankų darbo dirbiniai neatrodo tokie sudėtingi.
4. Galima būtų pavartoti posakį: dovanok kitam tokias dovanas, kokias pats norėtum gauti. Neturiu omenyje kailinių, brangių laikrodžių ar kokių prabangos prekių, tiesiog ta dovana turi būti tinkama kitam asmeniui, rodanti, kad bent kažkiek pažįsti tą žmogų ir jį vertini.
Nebūtina pirkti brangią dovaną, kad parodytum, jog kitas žmogus tau yra brangus. O brangios dovanos įpareigoja. Kam to reikia? Svarbu ne priversti jaustis kažką skolingą tau, o tiesiog pradžiuginti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!