SCANORAMA. Apie vyrų pasaulį filmuose „Tiesa apie vyrus“, „Restauracija“, „Gyvenimas stovėjimo aikštelėje“

Girdėjau sakant, kad kine – kaip gyvenime, gyvenime – kaip kine. O A. Hičkokas patikslina ir apibendrina, kad „kinas – tai gyvenimas su iškirptomis nuobodybėmis”. Taigi jums prieš akis įspūdžiai apie tris nenuobodžius filmus, kuriuose gilinamasi į vidinį vyro pasaulį, į savo vietos gyvenime ieškojimą, į vyrų tarpusavio santykius.

„Tiesa apie vyrus”(Danija). Stebėjau į salę besirenkančius žmones – vien moterys. Ir tik keli vyrai. Negi vyrams neįdomu žiūrėti vyrišką filmą. O gal baisu patį save atpažinti? Ir čia pat tokia išdykėliška mintis šmėkštelėjo – būtų labai įdomu pamatyti, kokia publika susirinko į tą pačią valandą, tik kitoje salėje rodomą „17 mergaičių”. Festivalio organizatoriai tikrai nestokoja gero humoro jausmo taip sudėliodami repertuarą.

Taigi apie filmą. Iš moters pozicijų. Visos tiesos, savaime suprantama, nesužinojau, čia jau prireiktų ne vieno gyvenimo. Bet pusantros valandos kartu su Madso, pagrindinio herojaus, projektu „surask save” tikrai neprailgo.

Ir nuo šiol gyvenime bus daug lengviau susigaudyti. Jei vyras žiūri į tave susikaupęs ir, regis, net užmiršęs kvėpuoti, tai dar nereiškia, kad jis tavęs klausosi – jo galvoje tuo metu gali būti kad ir tokia mintis – „kaip aš dabar norėčiau pažaisti kompiuterinį žaidimą”.

Atkreipkite dėmesį, tai yra vyro, kuriam jau daugiau nei trisdešimt, pamąstymas. Juk būna ir blogiau, kai vis dažniau ir dažniau kokia nors jaunystės laikų fėja, neišsipildžiusi svajonė, apsilanko mintyse. Ne tik nekaltai pasirodo, bet ir vilioja paskui save. Gali būti ir visai kitokia mintis, apie mirties baimę - "ar jaudinimasis dėl širdies smūgio gali sukelti širdies smūgį". Pasirodo, kad tai irgi labai aktualu tokio amžiaus vyrukams. Taip ir gyvena vyrai – tarp vilties ir baimės.

Sunku vargšeliams, amžiniems vaikams, niekaip nenorintiems suaugti, ir amžinai nepatenkintiems tuo, ką turi. Vedusieji pavydi nesuvaržytiems vienišiams ir svajoja apie laisvę, kai tuo tarpu išdidūs vienišiai su mielu noru susipančioja ilgalaikiais santykiais, jei tik sutinka tą vienintelę. Bet kiek tie „ilgalaikiai” santykiai trunka?

Mielas šiltas, bet jokiu būdu ne saldus kūrinys, toks beveik filmas filme. Nes tai, kas sukasi herojaus galvoje yra lyg kino filmo nuotrupos su kitu, įsivaizduojamu gyvenimu. Vyrai tikrai atpažins save ir nusiramins supratę, kad visiems taip pasitaiko. Moterys tuo pat metu gaus progą geriau pažinti tuos, be kurių gyvenime būtų daug liūdniau.

„Jei tavo gyvenimas būtų filmas, ar žiūrėtum jį?” Žiūrėtum, niekur nedingtum, juk jis nuolat sukasi. Tik įdomu, kokią vietą tame filme pasiskirtum pats sau?

Papildomas filmo seansas. Lapkričio 21 d., pirmadienis, 21.10 val. „Forum Cinemas Vingis“, 3 salė

„Restauracija“ (Izraelis). Dar nė karto neteko nusivilti į „Scanoramos” festivalius atvežamais Izraelio filmais. Todėl drąsiai rinkausi pastarąjį, žinodama, kad tikrai nenusivilsiu. Tuo labiau, kad jame vaidina jau ne viename filme matytas labai talentingas Sasson Gabai.

Tėvas, sūnus, tėvo mokinys, ir neseniai miręs tėvo draugas verslo partneris. Toks vyriškų santykių keturkampis. Bet čia jau mano pačios interpretacija su tuo papildomu kampu, mat režisierius mini trikampį. Ne, dvasių šiame filme tikrai nėra. Tik mirusiojo poelgiai, jam dar būnant gyvam, turi didelės įtakos likusiesiems. Ir dar yra senas aplūžęs pianinas lyg simbolis tikrų vertybių. Lyg filmo ašis, apie kurią sukasi visas veiksmas. Yra ir moterys, tik lieka kažkur šalia, nors ne mažiau svarbi grandis.

Dėmesio neblaško nei įvykių gausa, nei ryškios spalvos. Visa esmė sudėliota į žmonių tarpusavio santykius. Tai filmas apie klaidingus poelgius ir klaidų atleidimą – „aš suklydau, bet aš tavo sūnus”. Ir apie tuos, per kuriuos ateina susitaikymas.

Filmo seansai. Lapkričio 20 d., sekmadienis, 14.30 val. „Forum Cinemas Vingis“, 3 salė, Vilnius;
Lapkričio 25 d., penktadienis, 19.00 val. „Forum Cinemas Kaune”, 3 salė, Kaunas

„Gyvenimas stovėjimo aikštelėje”(Airija, Suomija). „Pasimetimas – nebūtinai gėdinga būsena” – tokiu įrašu knygelėje prasideda filmas. O man po šio neįtikėtinai nuoširdaus kūrinio peržiūros jau kurį laiką mintyse sukasi ir sukasi J.Baltrušaičio eilės: „Yra šviesos ir tamsoje, ir lobio vargo krepšyje, ir laisvės vergo rūsyje. Ir daug žėruoja iš dausų nakties bedugnėje šviesų, bet tik gyviems nuo jų šviesu”. Lyg šiam filmui parašyti žodžiai, skirti atsidūrusiems gyvenimo užribyje.

Tai istorija, kurią autorius pasakoja ir komiškai, ir graudžiai tuo pat metu, apie nuoširdžią vyrišką draugystę, dviejų be galo skirtingų žmonių – pagyvenusio bedarbio ir jauno narkomano.

Filmas apie viltį išlikti žmogumi net ir tada, kai tokių sąlygų atrodo nei vienos nebelikę. Nes „tik todėl, kad tave kažkas kaltina ar atstumia, neverta pasiduoti”. Gyvenimas juk gali pasikeisti vos per vieną sekundę, tiek į gerą, tiek į blogą pusę. Ar išgyvensi ar palūši, priklauso nuo to, ką renkies, ir kas tave palaiko. Ir nuo to, kiek dar jėgų tau liko rinktis.

Filmo seansai. Lapkričio 20 d., sekmadienis, 19.00 val. „Forum Cinemas Vingis”, 12 salė, Vilnius;
Lapkričio 27 d., sekmadienis, 19.00 val. „Forum Cinemas Kaune”, 3 salė, Kaunas

Gero žiūrėjimo!