„Melancholijos“ pradžia prasidėjo ne tiek pigiai, kiek skystai. Ji buvo nevykusiai atkartota nuo filmo „The Fall“ (2006) (režisierius Tarsem Singh) pradžios. Muzikologai galėtų palyginti Bethoveną („The Fall“) su Vagneriu („Melancholija“), bet ką čia iš tikrųjų lyginti?
Nesigilinęs į detales, kurios net „nekrito“ į akis, užuodžiau tik melancholiškai komercišką Von Trier’o pirstelėjimą. Įdomu, ar galima būtų įžvelgti pirstelėjime melancholiją? O galbūt nereikėtų stengtis kažką ižvelgti šiame subtiliame meno žanre? Prašau skaitytojų nesusimaišyti, kalba eina apie kiną, ne apie pirstelėjimą...
Čipsai ir „Scanorama“
Iš pradžių jaučiausi nejaukiai, nes vieni mano kedės kaimynai mane suprato kiti – nelabai. Čipsai (šiandien pasitaikė lenkiški) ir „Scanoramos“ atidarymas - du, vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Pigūs neskanūs čipsai ir pseudointelektualus stuksenimas į neištirtą pasąmonės zoną.
Nesąmonės zona tęsėsi didžiajame ekrane. Nesvarbu netgi ir tai, kad verčiantis „prisiblokšti prie žemės“ santuokos epizodas neskani filmo „Festen“ (The Celebration. 1998) kompeliacija, danų režisierius stengėsi vis labiau nenukrypti nuo pagrindinės temos.
Ką mums stengiasi „parduoti“?
Nekalbu apie tai, kaip pasiekti tikslinę paauglių grupę, alkoholį, rūkymą, 4x4, ir golfo skylučių kiekį. Tai būtų netikslu. Noriu pasakyti, kad tikrieji filmo kūrėjai ir platintojai mums stengiasi įbrukti netikėjimą į santuoką. Netikėjimą į šeimą. Netikėjimą į santykius. Nesveikumą. Neviltį. Beprasmybę. Savižudybę.
Įdomu tai, kad viso to pagrindinis remėjas Lietuvos Kultūros ministerija. Vieni iš pagrindinių remėjų - Lietuvos Radijas ir Televizija bei didžiausių Lietuvos miestų savivaldybės. Negi ne juokinga?
Taigi, ką jie mums stengiasi „parduoti“? Bilietą. Bilietą, kurį mes jau apmokėjome mokesčių inspekcijoje, t.y. „savanoriškai“ paremėm Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, Lietuvos Respublikos visuomeninį transliuotuoją, miestų savivaldybių biudžetus. Kas pelnosi iš kasos ir kokia bilieto kaina?
Melancholija
Skyrybos. Psichiatrinės ligoninės. Depresija. Dar vienas negyvas žmogus.
Nepirkčiau tokio bilieto, deja, pasirinkimo nėra, jį apmokėjo Lietuvos Respublikos biudžeto deficitas.
Kažkas tai vadina menu, kažkas tai vadina kultūra. Tikiuosi Gražina Arlickaitė nenorėjo perduoti tikrosios žinutės prasmės, kuria ji gavo Kanuose prieš pat melancholijos pradžią. Viliuosi jog „Scanoramos“ repertuare pamatysiu ne vien tik neigiamas emocijas ir blogio intenciją.
Tradiciškai, atsiprašau visų Lietuvos intelektualų ir nusispelniusių menininkų, kurie atidarymo metu melancholiškai vingiavo savo pasąmonėse (nepamirškite nusifotografuoti prie rėmėjų stendo).
Visų filmų videoklipus galesitė rasti „Scanoramos“ interneto puslapyje.
Jeigu jums sunku ir jus galvojate apie savižudybę, pažiūrėkite „Scanoramos“ filmą. Nepasigailėsite.
Jeigu dar neužtenka smurto, apsilankykite ir „paremkite“ „Scanoramos“ kino forumą. „Scanorama“ – „jūsų dvasinis kelias į ateitį“. „Būtinai žiūrėkite filmus su vaikas“. Jie įsisavina žymiai lengviau ir greičiau. Ji ateitis – realioji „Scanorama“.
Kas dar nesusipažino su „Scanoramos“ programa, labai trumpai ją pristatysiu. Specialiai neatrinkinėjau konkrečių filmų, pateiksiu trumpus ir intriguojančius „Scanoramos“ repertuaro pristatymus. Kad nesusidarytų klaidingas įspūdis apie filmus, rekomenduoju pasižiūrėti trumpus filmų videoklipus ir pamąstyti, kokia jų žinutė.
AŠ KELIAUJU VIENAS
„Iš pradžių juokiesi. Bet po valandėlės supranti, kad ne viskas čia taip jau juokinga. Atsiveria kažkas skaudaus“, – sako režisierius Stianas Kristiansenas.
BEŽDŽIONIAUTOJOS
„Būk stipri. Aišku? Niekada nerodyk savo jausmų. Tave tik įskaudins“.
BROLIAI
„Kiekvienas vis lyg tarp kitko pamini palikimo reikalus ir ne pačiu geriausiu žodžiu mini gimdytoją. Prie šventinio stalo prasiveržia neužgijusios nuoskaudos ir neapykantos gaidelės“.
DANGORAIŽIS
„Tarsi pirmą kartą ragautum alyvuoges. Ar šoktum nuo uolos. Imi ir padarai“.
DAUSOSE
„– Aš jo taip ilgiuosi. – Jis taip pat jūsų ilgisi, tačiau dabar jis pradeda naują gyvenimą Dausose“.
GERAS SŪNUS
„Atokiame Suomijos pajūrio vasarnamyje kvailioja nejauna aktorė ir jos svečiai. Fotelyje susmukęs „gerasis“ sūnus iš padilbų stebi motinos ekscesus. Ji šoka, flirtuoja ir lenkia taurę po taurės“.
KALNAS\
„Aš tiek kvailysčių pridariau gyvenime. Nuvyliau visus, kurie man brangūs“.
KORNELIS
„Mirė be priežasties, gyveno be tikslo, be dvasios“.
LAISVAS KRITIMAS
„Mergaitei atsiveria vakarėlių ir narkotikų, lengvų pinigų ir neįpareigojančių santykių pasaulis“.
LAPLANDIJOS ODISĖJA
Šiame filme buvau, jame apstu suomiško humoro.
LIMBO
„Sonja nelauktai sužino apie vyro išdavystę, todėl jo paguodos žodžiai skausmo nesušvelnina. Ji grimzta į nežinią, neviltį, pyktį ir beprasmybę, iš kurios turės ieškoti naujų kelių į save ir į susitaikymą“.\
MELANCHOLIJA
„Gyvenimas yra tik žemėje. Ir tai nebeilgai“.
NES TAI YRA GRAŽU
„Katarinai dvidešimt. Jos veidas tyras, o sieloj jau pritrypta. Ji nekenčia motinos ir bjaurisi nykia priemiesčių buitimi. Ji negyvena“.
NESVEIKAI LAIMINGA
„Tai komedija apie neištikimybę, briedieną, baltus ir anglies juodumo melus, svetimoteriavimą ir... savotišką vergovę“.
OSLAS, RUGPJŪČIO 31-OJI
„Gydymosi laikas narkomanų reabilitacijos centre tuoj baigsis. Reikės grįžti. Į gyvenimą, kuriame jis nieko nebejaučia, kuriame persekioja kaltė, nuviltų žmonių vardai ir iššvaistyto laiko priekaištas“.
POVANDENINĖ SROVĖ
„Atviroje jūroje kilus audrai, kai ankštame sename laive tenka grumtis dėl gyvybės, pratrūksta jų pykčiai, baimės ir beprotybės“.
ŠĖTONO TARNAS
Ar reikia dar ką nors aprašinėti?
SUPERCLASICO
„Kamiu ir Kirkegoras pasakė viską. „Nesituok ir pasigailėsi.
Tuokis ir pasigailėsi. Tuokis arba nesituok, vis tiek gailėsies“.
TROLIŲ MEDŽIOTOJAS
„Ne visos pasakos yra tiesa“.
TIESA APIE VYRUS
„Jį ištinka panika, jis grimzta į depresiją“.
VELNIŲ SALOS KARALIUS
„Mokiniai ima burtis ir slapčia ruošiasi pragaištingam maištui“.
Siurbėlės Jūsų laukia.
Smagaus siurbtelėjimo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!